Kiekvienas vairuotojas, pildamas degalus, vis dažniau svarsto, ar šiandieninės kainos pagrįstos. Ypač kai pajamos auga lėčiau nei pragyvenimo išlaidos, o kiekvienas apsilankymas degalinėje primena apie bendrą ekonominę realybę. Ar tiesa, kad degalų kainos Lietuvoje priartėjo prie Vakarų Europos lygio?
Palyginimai tarp skirtingų šalių tampa vis dažnesni. Lietuvoje benzino litras šiuo metu kainuoja apie 1,35 euro, o Vokietijoje – apie 1,67 euro. Skirtumas yra, bet ne toks, koks būtų logiškas įvertinus atlyginimų skirtumą. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje po mokesčių siekia apie 1350 eurų. Vokietijoje – apie 2500 eurų.
Akivaizdu, kad lietuviui benzinas kainuoja santykinai brangiau. Kitaip tariant, už tą patį kiekį degalų Vokietijos gyventojas dirba mažiau laiko. Ir tai ne vien emocinis įspūdis, o paprasta matematika.
Benzinas nėra brangus, o tiesiog sunkiau įperkamas
Svarbu atskirti du dalykus: absoliučią kainą ir santykinę vertę. Degalų kaina Lietuvoje iš tiesų yra mažesnė nei Vokietijoje – skirtumas sudaro apie 0,32 euro už litrą. Tačiau perkamoji galia, t. y. kiek degalų galima nusipirkti iš vidutinio atlyginimo, skiriasi kur kas labiau.
Lietuvoje iš 1350 eurų į rankas galima įsigyti apie 1 000 litrų benzino. Vokietijoje iš 2500 eurų – apie 1497 litrus. Vadinasi, vokietis už savo vidutinį atlyginimą gali nusipirkti maždaug 50 proc. daugiau degalų nei lietuvis.
Tai svarbus rodiklis, nes jis parodo, kiek žmogui kainuoja degalai ne pagal kainą degalinėje, o pagal jo pajamas. Ir būtent šis santykis dažnai tampa nepastebėtu argumentu diskusijose apie kainų lygiavimasi su Europa.
Kodėl kainos artėja prie Vakarų, o pajamos ne?
Lietuvoje degalų kainas, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, formuoja kelios pagrindinės dedamosios: pasaulinė naftos kaina, perdirbimo ir transportavimo kaštai, PVM bei akcizas. Pastarieji sudaro didelę kainos dalį.
Nors valstybė turi galimybę reguliuoti mokesčius degalams, Lietuvoje tokie sprendimai taikomi retai. Net ir ekonominio spaudimo laikotarpiu akcizų mažinimas nėra dažnas sprendimas, o degalų kaina dažniausiai kyla kartu su infliacija ar naftos kainų pokyčiais.
Algos, priešingai, kyla lėčiau. Ir nors vidutinė alga Lietuvoje didėja, ji vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos šalių, ypač įvertinus kainų augimą.
Realių skirtumų nepaneigia net mažesnės kainos
Svarbu pabrėžti, kad net jei Lietuvoje degalai kainuoja pigiau, tai automatiškai nereiškia, kad jie prieinamesni. Nuo to, kiek uždirbate, priklauso jūsų galimybės įsigyti prekes ar paslaugas. Degalų atveju tai itin ryšku.
Vokietijoje dirbantys žmonės uždirba beveik du kartus daugiau, tačiau degalai jiems brangesni tik maždaug 24 centais už litrą. Tai reiškia, kad vokiečiui kiekvienas užpildytas bakas kainuoja mažesnę jo pajamų dalį nei lietuviui.
Tokie skirtumai susidaro ne todėl, kad degalinės veikia neteisingai, o dėl bendros ekonominės struktūros: darbo užmokestis, mokesčiai, infliacija, valstybės politika – visa tai formuoja realią kainą gyventojui.
Ar įmanoma keisti situaciją?
Pagrindinis kelias – darbo užmokesčio augimas, kuris turėtų ne tik vytis, bet ir pranokti kainų kilimą. Kol to nėra, kiekviena kainos korekcija į viršų tiesiogiai veikia žmonių kasdienybę.
Taip pat egzistuoja kitas kelias – mokesčių peržiūra. Kai kurios Europos šalys, patyrusios kainų šoką, laikinai mažino degalų akcizus ar taikė kompensacinius mechanizmus. Lietuvoje tokie veiksmai taikomi labai atsargiai.
Sprendimas nėra vienintelis. Bet viena aišku – jei kainos yra europietiškos, gyventojų pajamos taip pat turi atitikti tą lygį. Priešingu atveju žmonės už tas pačias prekes moka santykinai daugiau.
Benzinas Lietuvoje kainuoja pigiau nei Vokietijoje, tačiau santykis su vidutiniu atlyginimu rodo visai kitą paveikslą. Tai reiškia, kad degalai mūsų šalyje yra mažiau prieinami, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kol algos Lietuvoje išliks gerokai mažesnės nei Vakarų Europos šalyse, tol net ir mažesnė degalų kaina nesumažins bendros finansinės įtampos. Todėl diskusija turėtų vykti ne apie kainas, o apie tai, kiek realiai išgalime sau leisti iš to, ką uždirbame.
