Kai planai pasirodo per lėti: raginama spartinti gynybos finansavimą, bet kas verčia peržiūrėti tempus?

Pastaruoju metu NATO gynybos finansavimo tema vis dažniau skamba ne kaip tolima ambicija, o kaip skubus klausimas. Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pasisakymai Antalijoje tik dar kartą tai patvirtina – kalba jau ne apie tai, ar reikia didinti išlaidas, o apie tai, kaip greitai tai padaryti.

Šis tonas nėra atsitiktinis. Regioninė saugumo situacija išlieka įtempta, o neapibrėžtumas dėl Jungtinių Valstijų laikysenos Aljanse verčia Europos šalis rimčiau žiūrėti į savo pačių atsakomybę. Todėl raginimas 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybai pasiekti greičiau nei iki 2035 metų skamba kaip signalas – laukti nebėra kada.

Spaudimas didinti gynybos finansavimą auga

Oficialiai NATO narės jau yra sutarusios dėl 5 proc. tikslo, tačiau terminas – iki 2035 metų – vis dažniau laikomas per lėtu. K. Budrys akcentuoja, kad realybė keičiasi greičiau nei planai, todėl ir sprendimai turi būti spartesni.

Jo žodžiais, artėjančiame viršūnių susitikime Ankaroje šalys turėtų parodyti ne tik deklaratyvią vienybę, bet ir konkrečius veiksmus. Tai reiškia ne vien politinius pareiškimus, o realius biudžetinius sprendimus, kurie leistų stiprinti kariuomenes čia ir dabar.

Tokie raginimai atspindi platesnę nuotaiką regione. Rytinis NATO flangas jau kurį laiką kalba apie būtinybę didinti gynybos pajėgumus greičiau, nes būtent čia saugumo rizikos jaučiamos stipriausiai.

Transatlantinis ryšys – vis dar kertinis, bet nebe savaime suprantamas

Ministro susitikimas su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska taip pat sukosi apie vieną esminį dalyką – transatlantinių santykių svarbą. Kitaip tariant, apie ryšį tarp Europos ir Jungtinių Valstijų.

Šis ryšys ilgą laiką buvo laikomas tvirtu pagrindu, ant kurio laikosi visa NATO struktūra. Tačiau pastaruoju metu jis nebėra toks savaime suprantamas, kaip anksčiau. JAV politinėje erdvėje vis dažniau pasigirsta abejonės dėl Aljanso vertės.

Donaldo Trumpo pareiškimai, kuriuose NATO pavadinta „popieriniu tigru“, tik sustiprina šį nerimą. Tokios frazės gali būti skirtos vidaus auditorijai, tačiau Europoje jos skamba kaip rimtas įspėjimas – pernelyg pasikliauti vien JAV saugumo garantijomis gali būti rizikinga.

Lietuvos prioritetai – aiškūs ir gana nuoseklūs

K. Budrys Antalijoje aiškiai išdėstė, ką Lietuva laiko svarbiausiais klausimais NATO darbotvarkėje. Pirmiausia – gynybos pajėgumų stiprinimas, ypač oro gynyba. Tai tema, kuri regione kartojasi nuolat, nes oro erdvės apsauga išlieka viena jautriausių vietų.

Antras svarbus akcentas – parama Ukrainai. Lietuva šiuo klausimu laikosi gana nuoseklios pozicijos: Ukrainos stiprinimas yra tiesiogiai susijęs su viso regiono saugumu. Kitaip tariant, tai nėra tik solidarumo klausimas, bet ir strateginis interesas.

Šie prioritetai rodo, kad Lietuva siekia ne tik prisitaikyti prie NATO sprendimų, bet ir aktyviai formuoti diskusiją. Ypač kai kalbama apie rytinį flangą, kur praktinė patirtis dažnai diktuoja toną.

Diskusijos dėl 5 proc. – daugiau nei skaičius

Iš pirmo žvilgsnio 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gali atrodyti kaip tiesiog dar vienas politinis skaičius. Tačiau realybėje tai yra labai konkretus įsipareigojimas, kuris reiškia milžiniškus pokyčius valstybių biudžetuose.

Daugeliui NATO šalių net 2 proc. riba ilgą laiką buvo iššūkis. Todėl perėjimas prie 5 proc. reikalauja ne tik politinės valios, bet ir visuomenės palaikymo. Tai reiškia mažiau lėšų kitoms sritims arba didesnes pajamas – abu variantai nėra lengvi.

Vis dėlto tokie pasiūlymai rodo, kad saugumo tema grįžo į politikos centrą. Ir tai jau nebe laikina reakcija į vieną krizę, o ilgalaikė kryptis, kuri, panašu, išliks dar ne vienerius metus.

Laukiant Ankaroje vyksiančio sprendimo

Artėjantis NATO viršūnių susitikimas Ankaroje gali tapti svarbiu momentu, kai bus aiškiau, kiek realiai šalys pasirengusios judėti greitesniu tempu. Kol kas retorika stiprėja, bet tikrieji sprendimai paaiškės tik prie derybų stalo.

K. Budrio pasisakymai rodo, kad Lietuva šiose diskusijose sieks ambicingesnio scenarijaus. Tai atitinka ir bendrą regiono nuotaiką – mažiau laukti, daugiau daryti.

Ar visos NATO narės tam pasirengusios – atviras klausimas. Tačiau viena aišku jau dabar: saugumo tema Aljanse artimiausiu metu tik aštrės, o diskusijos dėl pinigų taps dar konkretesnės nei iki šiol.