Gausus ir sotus Velykų stalas – sena lietuviška tradicija, kuriai ištikimi esame ir šiandien. Vis dėlto gyvenimo būdas per šimtmetį pasikeitė: anksčiau šventiniai valgiai žmones džiugindavo po ilgesnio pasninko ir fizinio darbo, o dabar – tik retas po Užgavėnių laikosi pasninko iki Velykų. Tad gausus ir įvairus maistas tampa ne atpildu ar švente, o iššūkiu mūsų virškinimo sistemai.
„Susilaikymas nuo mėsos, saldumynų ar alkoholio turi ne tik religinę, bet ir labai aiškią sveikatos prasmę – tai tarsi natūrali organizmo detoksikacija. Protarpinis badavimas, apie kurį dabar tiek daug kalbama sveikos gyvensenos kontekste, iš esmės ir yra šiuolaikinė pasninko versija. Jis leidžia virškinimo sistemai pailsėti, suaktyvina medžiagų apykaitą, padeda atsikratyti perteklinio svorio ir net pagerina savijautą bei miegą“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Anksčiau po Velykų prasidėdavo pavasario darbymetis – žmonės daug judėdavo, dirbdavo fiziškai, todėl sotūs patiekalai buvo tarsi „kuras“ organizmui. Šiandien didžioji dalis žmonių po švenčių grįžta prie sėdimo darbo prie kompiuterio, tad per šventes suvartotas maistas dažnai virsta ne energija, o riebalais.
„Todėl patiekalus ir jų kiekius reikėtų rinktis atsakingiau: gaminti mažiau kaloringus valgius, valgyti mažesnėmis porcijomis, tarp skirtingų patiekalų daryti bent 15–20 minučių pertraukas, nepiktnaudžiauti alkoholiu, o saldumynus geriau pasilikti kelioms valandoms po pagrindinio valgio“, – pataria vaistininkė.
Kaip suprasti, kad persistengėte?
Pirmieji persivalgymo požymiai – sunkumo jausmas skrandyje, spaudimas, pykinimas. Kiek vėliau gali pasireikšti rėmuo, pilvo pūtimas, spazminiai skausmai, net vėmimas ar viduriavimas. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, jau turintys virškinimo problemų: lėtinį gastritą, padidėjusį rūgštingumą, tulžies pūslės ar kepenų ligas.
„Per didelis maisto kiekis perpildo skrandį, sulėtėja jo motorika, išsiskiria mažiau virškinimo fermentų – tada prasideda bėdos. Pirma pagalba – fermentai. Jie natūralūs ir efektyvūs: vieni kilę iš augalų, kiti – iš kiaulių kasos. Fermentai padeda skaidyti baltymus, riebalus ir angliavandenius, todėl maistas greičiau ir efektyviau virškinamas, o nemalonūs pojūčiai sumažėja“, – aiškina K. Šnirpūnienė.
Virškinimą pagerinti gali ir vaistažolės – ramunėlė, pipirmėtė, kiaulpienės šaknys, medetka, pankolis, krapai. Pajutus diskomfortą tinka pelyno ekstraktas – 20–30 lašų. Tačiau svarbu nepamiršti – papildomi skysčiai perpildytam skrandžiui gali pakenkti, todėl arbatas geriau gerti tik vėliau, kai savijauta pagerėja.
Ko vengti ir ką rinktis atsargiai?
Vaistininkė perspėja: nuo žarnyno skausmų netinka paracetamolis ar ibuprofenas – geriau rinktis preparatus, kurių sudėtyje yra drotaverino. Jei po riebaus maisto kyla rūgštingumas, netinka nei pelyno ar pipirmėtės arbatos, nei liaudiškos priemonės, tokios kaip soda ar pienas. Tokiais atvejais geriau iškart pasirinkti greito poveikio rūgštingumą mažinančius vaistus – jie efektyvūs ir saugūs.
„Sunerimti reikėtų, jei pilvo skausmai stiprūs, nepraeina net išgėrus vaistų, vemiama gausiai ar pastebimos kraujo priemaišos – tokiais atvejais būtina skubiai kreiptis į medikus. Šventinis riebus maistas kai kam gali išprovokuoti tulžies pūslės ar kasos uždegimus, akmenligės ar opų paūmėjimus, o kartu su alkoholiu – net kepenų uždegimą“, – pabrėžia ji.
Naminis maistas – ne tik skaniau, bet ir saugiau
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė atkreipia dėmesį, kad nors vis dažniau siūloma rinktis jau paruoštus šventinius produktus, toks pasirinkimas ne visuomet yra palankus sveikatai.
„Daugelio parduodamų gaminių sudėtyje galima rasti nemažai leistinų, tačiau sintetinių priedų – konservantų, dažiklių, skonio stipriklių. Ypač jų gausu rūkytoje mėsoje, saldumynuose, įvairiuose padažuose ar marinuotose daržovėse. Ilgainiui dažnas tokių produktų vartojimas gali daryti neigiamą poveikį virškinimo sistemai ar sukelti jautrumą tam tikroms medžiagoms“, – tvirtina K. Šnirpūnienė.
Jos teigimu, ruošiant patiekalus namuose, galima labiau kontroliuoti sudėtį, atsisakyti perteklinio cukraus, druskos ar dirbtinių priedų. Be to, namų virtuvėje pagamintas maistas dažnai geriau pritaikomas prie šeimos narių sveikatos poreikių, alergijų ar netoleravimų.
„Šventinio stalo ruošimas kartu su šeima – tai ir galimybė puoselėti sveikus valgymo įpročius, ir stiprinti emocinį ryšį, kuris, kaip rodo tyrimai, taip pat svarbus mūsų sveikatai“, – pažymi vaistininkė.
