Jūs tikriausiai ne kartą susidūrėte su situacija, kai nupjovus medį kieme ar sode, lieka didžiulis kelmas. Iš pirmo žvilgsnio – tai ne toks jau didelis rūpestis. Tačiau vos pradėjus galvoti apie jo šalinimą, kyla daug klausimų: kaip tai padaryti, ar reikės technikos, ar išvis verta imtis tokio darbo savarankiškai?
Kelmo pašalinimas dažnai atrodo daug sunkesnė užduotis nei pats medžio pjovimas. Ypač jei medis buvo senas, giliai įsišaknijęs. Bandymas jį iškasti rankomis dažnai baigiasi sužeidimais, pažeistu vejos plotu ir galiausiai – neišspręsta problema.
Galbūt ir jums kilo mintis kviesti techniką, bet supratote, kad tai kainuos neproporcingai daug. Laimei, egzistuoja keli paprasti, natūralūs ir nebrangūs metodai, kurie leidžia išspręsti kelmo problemą be jokios sunkiosios įrangos. Tam nereikės nei raumenų, nei didelio biudžeto – tik šiek tiek kantrybės ir laiko.
Kelmas gali išnykti pats – reikia tik šiek tiek padėti
Pats paprasčiausias būdas, kurį dažnai renkasi žmonės, norintys atsisveikinti su nereikalingu kelmu, yra grybienos naudojimas. Tai atrodo netikėtai, tačiau būtent grybas gali tapti jūsų geriausiu pagalbininku šioje situacijoje. Speciali grybiena, pavyzdžiui, didžioji vaškuotė (Peniophora gigantea), gali būti įsigyta jau paruošta naudojimui.
Procesas nesudėtingas – kelme grąžtu išgręžiate keletą gilių skylių, į jas įdedate grybieną ir užpildote skylutes. Šis grybas natūraliai skaido medieną, paversdamas ją minkšta mase, kuri ilgainiui visiškai suyra. Pradėję šį procesą vasaros pradžioje, pirmųjų pokyčių galite tikėtis jau rudenį. Visa kita – gamtos darbas.
Tai labai gera išeitis tiems, kurie nori išvengti triukšmo, purvo ir nereikalingo fizinio krūvio. Svarbiausia – kantrybė ir tinkama aplinkos priežiūra, kol grybas atliks savo darbą.
Maisto trąšos – ne tik daržovėms
Jeigu grybiena jums neatrodo patrauklus sprendimas, galima pasitelkti tai, ką galbūt jau turite savo sandėliuke – azoto trąšas. Šios priemonės dažniausiai naudojamos augalų augimui skatinti, tačiau kelmų atveju jos padeda priešingai – spartina jų suirimą.
Viskas vyksta labai panašiai: gręžiate kelme skylutes, į jas suberiate, pavyzdžiui, amonio salietros ar kitų azotinių trąšų. Šios medžiagos pritraukia mikroorganizmus, kurie greitai pradeda ardyti medienos struktūrą. Tiesa, šis metodas reikalauja daugiau laiko – kartais procesas trunka iki kelių metų.
Bet jis taip pat nereikalauja fizinio darbo ir leidžia jums toliau naudotis sklypu, nepatiriant jokių papildomų nepatogumų. Šis sprendimas ypač tinkamas žmonėms, kurie nenori kviesti specialistų, bet turi laiko palaukti natūralaus proceso.
Natūralumas svarbiausia – organinės priemonės ir druska
Jeigu nenorite naudoti cheminių priemonių, galite rinktis ir natūralius sprendimus. Organinės trąšos, tokios kaip kompostas ar fermentuoti gyvūninės kilmės produktai, veikia panašiai kaip minėtosios trąšos. Jas taip pat reikia įdėti į išgręžtas kelmo ertmes, o paskui užpilti žeme.
Dar vienas dažnai minimas metodas – paprasta virtuvinė druska. Ji veikia greitai ir efektyviai, bet turi vieną didelį trūkumą. Naudojant druską, ne tik sunaikinamas kelmas – stipriai pažeidžiama ir aplinkinė dirva. Vėliau toje vietoje ilgą laiką negalės augti joks augalas. Todėl druska tinka tik tais atvejais, kai vietoje kelmo neplanuojate nieko sodinti.
Nepaisant metodo, svarbiausia – pasirinkti tą sprendimą, kuris atitinka jūsų poreikius. Vieni nori greičio, kiti vertina natūralumą, o treti – mažiausias pastangas. Visi sprendimai turi savų pliusų ir minusų, bet kiekvienas jų padeda išvengti technikos ir bereikalingo triukšmo.
