Laikas.lt
Žiemiški orai mūsų nelepina. Ypatingai pastarosiomis dienomis. Pučiant stipriam vėjui – šalčio poveikis sustiprėja, žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą, nei ji yra iš tikrųjų tuo metu. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, jog vidutinio stiprumo šaltis ir vėjas žmogui gali pakenkti daug labiau nei stiprus šaltukas be vėjo. Todėl prieš išeinant į lauką reikia įvertinti vėjo žvarbumo indeksą, skelbiamą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainėje www.meteo.lt.
Kai ypač šalta – vėjo žvarbumo indeksas siekia 28, nušalti galima labai greitai, per 10–30 minučių. Jei tokiu oru tenka lūkuriuoti lauke – reikia stengtis aktyviai judėti, vaikščioti pirmyn atgal. Būtina apsirengti šiltai, keliais sluoksniais ir viršutiniais neperpučiamais drabužiais, verčiau rinktis vilnonius nei medvilninius rūbus, taip pat pridengti visas kūno vietas – dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką, aukštą apykaklę ar veido kaukę.
Šaltis, be abejo, pavojingas visiems, tačiau ypatingą dėmesį reiktų atkreipti vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, vartojantiems tam tikrus vaistus, šalčiui jautresni ir kūdikiai, vaikai, paaugliai, socialiai remtini, protinių sutrikimų turintys asmenys, vartojantys alkoholį, narkotines medžiagas žmonės, benamiai bei imigrantai.
Esant šaltam orui pasaulio sveikatos organizacija pataria pakankamai maitintis, nesilaikyti dietų, vartoti kaloringą maistą, kad organizmas gebėtų pasigaminti daugiau energijos; vengti alkoholio, nerekomenduoja vartoti daug kofeino turinčių produktų ir rūkyti (tai skatina organizmą greičiau prarasti šilumą); saugotis, kad drabužiai nesudrėktų nuo vandens ar sniego, o taip įvykus, persirengti sausais, nes drėgni rūbai atšaldo kūną; važiuojant automobiliu pasirūpinti šiltomis antklodėmis; vengti didelio fizinio krūvio, ypač sergantiems širdies kraujagyslių ligomis asmenims; neliesti šaltų objektų plikomis rankomis, nesiremti į metalinius daiktus; reguliariai gerti vandens; nepridengtas kūno vietas saugoti nuo nušalimų.
Jei vis dėlto sušalote/nušalote, pirmoji pagalba – kuo skubiau vykti į šiltą patalpą. Jokiais būdais negalima remtis į nušalusius kojų pirštus – padidėja audinių pažeidimo rizika. Dėl tos pačios priežasties nušalusių vietų negalima trinti sniegu ar masažuoti. Taip gali būti atvertas kelias ir infekcijai. Nušalusių galūnių nereikėtų šildyti ant karštų radiatorių ar krosnelių – pažeistos vietos gali lengvai nudegti. Rankos turi būti atšildomos palaipsniui, negalima jų iš karto kišti po karšta srove. Pirmiausia jas reikia palaikyti šiltame, 37 laipsnių Celsijaus vandenyje.
Saugokite save!
