Kuršių nerija yra viena jautriausių Lietuvos vietų. Čia smėlis gyvas, vėjas nepavargstantis, o vanduo nuolat keičiantis krantų liniją. Tai kraštovaizdis, kuris žavi, bet kartu reikalauja atsakingų sprendimų. Pastaraisiais metais krantų erozija tampa vis labiau pastebima. Gamta turi savo ritmą, tačiau žmogaus veikla ir klimato pokyčiai šį procesą spartina. Todėl prevencinės priemonės čia ne prabanga, o būtinybė.
Būtent tokio žingsnio imasi Klaipėdos uostas – ties Alksnyne planuojama įrengti krantosauginę dambą, kuri turėtų tapti svarbia apsaugos grandimi.
Planuojama damba bus skirta stabdyti krantų ardą ir sumažinti druskingo vandens patekimą į Kuršių marias. Tai svarbu ne tik kraštovaizdžiui, bet ir visai ekosistemai.
Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, ši investicija yra ilgalaikis sprendimas. Jo teigimu, atsakingai priimami sprendimai šiandien reiškia stabilumą ateityje. Kitaip tariant, kalbama apie prevenciją, o ne apie problemų gesinimą tada, kai jau per vėlu.
Druskingo vandens pritekėjimas gali turėti įtakos marių biologinei įvairovei, žuvų migracijai ir augalijai. Todėl infrastruktūriniai sprendimai čia susiję ir su ekologiniu balansu. Dambos įrengimo projektą už 149,4 tūkst. Eur rengs konkursą laimėjusi įmonė „Sweco Lietuva“. Per beveik dvejus metus planuojama parengti projektinius pasiūlymus, techninį darbo projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir vykdyti projekto priežiūrą.
Tai rodo, kad procesas nebus skubotas. Tokiose teritorijose kiekvienas sprendimas turi būti įvertintas iš įvairių pusių – inžinerinės, aplinkosauginės, kraštovaizdžio apsaugos.
Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, todėl bet kokia intervencija turi būti suderinta su griežtais reikalavimais. Infrastruktūra čia negali būti agresyvi ar vizualiai dominuojanti. Klaipėdos uostas taip pat ieško projektuotojų povandeninei sienutei, kuri apsaugotų krantus ruože iki planuojamos Alksnynės dambos. Tai reiškia, kad apsauga bus kompleksiška.
Povandeninės konstrukcijos dažnai pasirenkamos siekiant minimaliai keisti kraštovaizdį. Jos veikia tarsi nematomas barjeras – slopina bangavimą ir mažina smėlio išplovimą. Toks sprendimas leidžia suderinti inžineriją su aplinkosauga. Ir, tiesą sakant, būtent tokios pusiausvyros šiandien labiausiai reikia.
149,4 tūkst. Eur projektavimo darbams gali pasirodyti nedidelė suma nacionaliniu mastu, tačiau jos reikšmė – kur kas platesnė. Kalbama apie vieną unikaliausių Lietuvos kraštovaizdžių.
Krantų erozija nėra staigus procesas. Ji tyliai, metras po metro, keičia pakrantę. Todėl sprendimai turi būti strategiški ir ilgalaikiai. Alksnynės damba – tai bandymas sustabdyti šį lėtą slinkimą. Ar ji taps efektyviu modeliu ateities projektams, parodys laikas. Tačiau pats faktas, kad imamasi veiksmų dabar, rodo aiškų signalą: Kuršių nerijos krantai neliks be apsaugos.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.

