Brandesnio amžiaus moterims plaukų spalva gali tapti stipriu grožio sąjungininku arba, priešingai, vizualiai pridėti keletą nereikalingų metų. Tinkamai parinktas atspalvis sušvelnina veido bruožus, suteikia gaivumo ir lengvumo, o netinkamas – išryškina nuovargį, raukšleles bei netolygų odos toną.
Viena dažniausių klaidų po penkiasdešimties – itin tamsūs atspalviai, ypač varno juodumo ar labai tamsūs rudi tonai. Ant brandžios odos jie dažnai atrodo per sunkūs, paryškina raukšles, paraudimus ir suteikia veidui griežtesnę išraišką.
Ne mažiau atsargiai vertintini ir itin šalti, beveik balti platininio blondo atspalviai. Jei jie nėra idealiai suderinti su odos tonu, tokia spalva gali išryškinti pilkšvumą, netolygų odos atspalvį ir nuovargio požymius.
Sendinantį efektą neretai sukuria ir ryškiai geltoni, labai šilti blondo tonai. Derinyje su žilais plaukais ir brandesne oda jie gali atrodyti nenatūraliai ir vizualiai pridėti metų. Taip pat nepalankiai veikia ryškūs, kontrastingi kelių spalvų deriniai, primenantys 2000-ųjų pradžios madas.
Kur kas geresnis pasirinkimas – šiuolaikiški, švelnūs, artimų tonų perėjimai, subtiliai susiliejantys tarpusavyje. Tokios spalvos atrodo natūraliau, suteikia veidui minkštumo ir neakcentuoja amžiaus pokyčių.
Svarbu suprasti, kad sendinantį įspūdį kuria ne tik pati spalva, bet ir plaukų būklė bei kirpimas. Labai ilgi, praretėję, apimties neturintys plaukai dažnai prideda metų nepriklausomai nuo jų atspalvio.
Jauniau paprastai atrodo gaivus, lengvas kirpimas, pavyzdžiui, „long bob“ arba trumpesnė, subtiliai iškarpyta šukuosena. Derinant ją su švelniais šviesesniais akcentais, plaukai įgauna apimties, judesio ir lengvumo.
Viena svarbiausių taisyklių – nebandyti kovoti su kiekvienu žilu plauku ir nesirinkti drastiškų spalvos pokyčių. Dažniausiai palankiau ieškoti atspalvių, kurie natūraliai dera prie odos tono ir bendro įvaizdžio.
Pusės tono pašviesinimas ties veidu, švelniai paryškinta kirpčiukų zona, subtilūs šviesesni refleksai ar net palaipsnis perėjimas prie stilingos žilumos dažnai atrodo gerokai jauniau nei ryškūs, kontrastingi dažymo sprendimai.
Renkantis plaukų spalvą, itin svarbu atsižvelgti į odos toną. Šiltos karnacijos moterims dažniausiai tinka auksinis blondas, medaus ar karamelės atspalviai, taip pat švelnūs variniai tonai – jie sukuria natūralią, šiltą visumą.
Šaltos odos savininkėms dažniausiai labiau tinka smėlinis (bežinis) blondas, šviesus ar vidutinio sodrumo šaltesnis rudas, peleniniai tonai. Jie suteikia elegancijos ir padeda išlaikyti harmoningą, „švarią“ išvaizdą.
Neutrali karnacija suteikia daugiau laisvės: galima derinti ir šiltesnius, ir vėsesnius atspalvius, eksperimentuoti su subtiliais perėjimais bei natūraliais šviesos atspindžiais plaukuose.
Sąmoningas spalvos pasirinkimas, atsižvelgiant į odos toną, plaukų būklę ir kirpimą, padeda išryškinti natūralų grožį. Profesionalaus kirpėjo ar koloristo patarimas dažnai leidžia rasti sprendimą, suteikiantį gaivumo ir pasitikėjimo savimi bei padedantį išvengti dirbtinio „kaukės“ efekto.
