Šaltuoju metų laiku itin dažnai plinta įvairūs skrandžio ir žarnyno virusai, kurie gali apkartinti kasdienybę tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Rotavirusai, norovirusai ir kiti virškinamojo trakto virusai plinta labai greitai, ypač vaikų kolektyvuose, ugdymo įstaigose ir šeimose.
Susirgus vienam šeimos nariui, infekcija dažnai netrukus pasiekia ir kitus. Specialistės pasakoja, kuo skiriasi dažniausi skrandžio virusai, kaip atpažinti jų simptomus ir kaip tinkamai pasirūpinti savimi bei sergančiais vaikais.
Vaistininkė Inga Norkienė atkreipia dėmesį, kad skrandžio viruso ir apsinuodijimo maistu simptomai dažnai būna labai panašūs. Abiem atvejais pasireiškia vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai ir bendras silpnumas. Vis dėlto pagrindinis skirtumas – simptomų atsiradimo laikas. Apsinuodijus netinkamu maistu, negalavimai dažniausiai prasideda po kelių valandų, o virusinės infekcijos požymiai išryškėja tik praėjus 1–2 paroms po kontakto su virusu.
Pasak specialistės, norovirusinėms infekcijoms būdingas ryškus sezoniškumas. Jos dažniausiai plinta šaltuoju metų laiku, kai daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose. Tuo tarpu apsinuodijimai maistu dažnesni vasarą. Ypač pažeidžiami vaikai, kurių imuninė sistema dar nėra visiškai subrendusi, o higienos įpročiai ne visada pakankami, todėl virusai iš ugdymo įstaigų neretai „parkeliauja“ ir į namus.
Šeimos gydytoja Eglė Lukštienė išskiria kelis dažniausiai pasitaikančius virškinamojo trakto virusus. Rotavirusas ypač pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams, nes sukelia stiprų vėmimą, gausų viduriavimą ir greitą skysčių netekimą. Norovirusai dažniau paveikia vyresnius vaikus ir suaugusiuosius; liga paprastai trunka kelias dienas, tačiau žmogus gali išlikti užkrečiamas net ir pagerėjus savijautai.
Adenovirusai dažniausiai pasireiškia mažiems vaikams ir sukelia ne tik virškinimo sutrikimus, bet ir peršalimo simptomus. Enterovirusai skrandžio infekcijas sukelia rečiau, dažniau plinta šiltuoju metų laiku. Visi šie virusai perduodami per nešvarias rankas, užkrėstus paviršius, o kai kurie – ir per maistą ar net oro lašelius.
Gydytoja pabrėžia, kad persirgus šiomis infekcijomis susiformuoja tik laikinas imunitetas. Rotavirusu galima sirgti pakartotinai, nors vėlesnė ligos eiga dažnai būna lengvesnė. Persirgus norovirusu, imunitetas gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, o adenovirusų ir enterovirusų atveju apsauga paprastai išlieka tik trumpą laiką. Be to, virusų tipų yra daug, todėl imunitetas vienam jų neapsaugo nuo užsikrėtimo kitu.
Specifinio gydymo nuo skrandžio virusų nėra, todėl taikomas simptominis gydymas. Pasak vaistininkės, vėmimas ir viduriavimas yra natūrali organizmo reakcija, padedanti pašalinti virusą. Svarbiausia užduotis susirgus – užtikrinti pakankamą skysčių ir elektrolitų kiekį, nes jų netekimas gali greitai sukelti dehidrataciją.
Elektrolitų tirpalus rekomenduojama gerti dažnai, bet mažais gurkšneliais, kas kelias minutes. Išgėrus didelį kiekį vienu kartu, gali sustiprėti pykinimas ir išprovokuoti vėmimą. Geriausia tirpalus ruošti su vėsesniu vandeniu, nes drungni gėrimai dažniau sukelia šleikštulį. Jei nėra galimybės įsigyti elektrolitų vaistinėje, juos galima pasigaminti namuose, į litrą vandens įmaišius druskos ir cukraus.
Vaistinėse taip pat galima rasti priemonių, kurios padeda palengvinti simptomus. Adsorbentai padeda surišti toksinus žarnyne, probiotikai prisideda prie žarnyno mikrofloros atkūrimo, o kai kurie preparatai mažina pykinimą ir pilvo diskomfortą. Naudingos gali būti ir švelnios žolelių arbatos, kurios padeda gauti daugiau skysčių.
Gydytoja E. Lukštienė pabrėžia, kad į medikus būtina kreiptis, jei nepavyksta išgerti pakankamo skysčių kiekio, jei išgerti skysčiai nuolat išvemiami, labai intensyviai viduriuojama, jaučiamas stiprus silpnumas, galvos svaigimas ar pastebimi aiškūs dehidratacijos požymiai.
Vaikai skysčius netenka ypač greitai, todėl tėvams svarbu būti budriems. Įspėjamieji ženklai yra retas ir tamsus šlapinimasis, sausa burna, vangumas, mieguistumas, nenoras žaisti, įkritusios akys ir ašarų nebuvimas verkiant. Jei vaiko būklė negerėja per 24–48 valandas, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytojus.
Didelę reikšmę turi ir prevencija. Pagrindinė apsaugos priemonė nuo šių infekcijų yra kruopšti rankų higiena su muilu ir vandeniu. Taip pat svarbu reguliariai valyti paviršius, skalbti rankšluosčius ir patalynę karštame vandenyje, atsakingai ruošti maistą ir vengti termiškai neapdorotų produktų. Persirgus infekcija, dar kelias dienas rekomenduojama riboti artimą kontaktą su kitais žmonėmis.
Efektyvi apsauga nuo rotaviruso yra vakcinacija. Ji rekomenduojama visiems sveikiems kūdikiams ir Lietuvoje yra įtraukta į vaikų skiepų kalendorių. Nuo kitų virškinamojo trakto virusų vakcinų šiuo metu nėra.
Specialistės taip pat atkreipia dėmesį į dažnas klaidas ligos metu. Viena jų – per ankstyvas viduriavimą stabdančių vaistų vartojimas. Viduriavimas padeda organizmui pašalinti virusą, todėl tokie vaistai turėtų būti vartojami tik išimtiniais atvejais ir pasitarus su specialistu.
Dar viena klaida – įsitikinimas, kad sergant būtina valgyti bet kokia kaina. Ūmios ligos pradžioje svarbiausi yra skysčiai, o ne maistas. Pirmosiomis dienomis rekomenduojama rinktis lengvą, virškinimą tausojantį maistą arba trumpam apsiriboti tik skysčiais. Kaip pabrėžia vaistininkė, žmogus kurį laiką gali išgyventi be maisto, tačiau be skysčių – ne.
