Vienu geriausių įrodymų, kad komfortiškai važiuoti skirta važiuoklė gali išgelbėti gyvybę, tapo 1962-ųjų rugpjūčio 22 dieną surengtas pasikėsinimas į tuometinį Prancūzijos prezidentą Charles‘į de Gaulle‘į. Šioje istorijoje svarbų vaidmenį atliko „Citroën DS“ automobilis, kuriuo važiavo valstybės galva bei jo žmona.
Žinoma, pasikėsinimas į Ch. de Gaulle‘į turėjo politinį motyvą. Prieš prezidento politiką ir siekį Alžyrą paskelbti nepriklausoma valstybe nusiteikę kovotojai surengė išpuolį – į šalies vadovą vežantį „Citroën DS“ užpuolikai paleido daugybę šūvių. Nors kulkos pataikė į kėbulą, tačiau nei prezidentas, nei jo žmona, nebuvo sužeisti.
Vėliau Ch. de Gaulle‘is pašmaikštavo, kad užpuolikai šaudė „kaip kiaulės“, tačiau istorija baigėsi laimingai būtent dėl automobilio. Unikalią hidropneumatinę važiuoklę turėjęs „Citroën DS“ išliko stabilus ir leido greitai pasprukti nuo užpuolikų net ir su viena peršauta bei visiškai tuščia padanga.
Prieš daugiau nei pusę amžiaus į istorijos puslapius įrašytas įvykis pademonstravo, kad komfortas gali išgelbėti gyvybę. Šiandien tiek politinė situacija, tiek automobilių technologijos yra kitokios, tačiau, nepaisant to, komfortas tam tikrai atvejais vis dar gali užtikrinti saugumą.
„Briedžio testas“
Apie bendrą naujų automobilių modelių saugumą dažniausiai praneša nepriklausomi „Euro NCAP“ organizacijos ekspertai. Šiandien jų atliekami testai leidžia įvertinti tiek aktyvųjį, tiek pasyvųjį automobilio saugumą. Specialūs manekenai fiksuoja galimus vairuotojo ir keleivių sužeidimus atsitrenkus į kliūtį, o specialiame poligone vertinamos bei išbandomos elektroninės saugumo sistemos.
Tačiau „Euro NCAP“ nevertina tokių transporto priemonių savybių kaip valdymas ir stabilumas, kurios tam tikrose situacijose taip pat gali sukelti atitinkamas pasekmes. Automobilio stabilumui įvertinti dažniausiai pasitelkiamas vadinamasis „briedžio testas“. Jo metu tikrinama, kokiu didžiausiu greičiu automobilis gali staigiai pakeisti važiavimo kryptį, kad apvažiuotų kliūtį ir grįžtų į savo eismo juostą.
Per visą šio testo istoriją buvo daugybė nesėkmių ir netikėtumų, o viena garsiausių istorijų susijusi su pirmosios kartos „Mercedes-Benz A-klasės“ modelio nesėkme, po kurios gamintojas jau į standartinę įrangą įtraukė elektroninę stabilumo programą ir padarė mechaninių pakeitimų.
„Briedžio testas“ turi aiškiai apibrėžtas sąlygas ir atitinka ISO 3888-2 standartą. Vadovaudamasis nurodytomis sąlygomis, daugybę tokių testų atlieka Ispanijos automobilių naujienų portalas „km77.com“.
Geru įvertinimu laikoma, jei testą automobilis įveikia važiuodamas 77 km/val. greičiu. Tačiau net ir nedidelis greičio padidėjimas gali lemti visiškai kitokius rezultatus.
Pavyzdžiui, atliekant sportinio „Porsche 911 4S (992)“ testą 77 km/val. greičiu, didelių rūpesčių nekilo, tačiau padidinus greitį iki 81 km/val. automobilis neišlaikė trajektorijos ir kliudė kelio ribas žyminčius kūgius. Taigi, nors testas įveiktas, tačiau net ir nežymiai padidėjęs greitis turėjo nemenką įtaką kitokiam rezultatui.
Tuo metu šeimai skirtas SUV modelis „Citroën C5 Aircross“ taip pat be vargo įveikė „briedžio testą“ važiuodamas 77 km/val. greičiu. Portalo „km77.com“ apžvalgininkai nešykštėjo šiam automobiliui gerų žodžių, nes jis trajektorijos nepakeitė ir riedėdamas ir 84 km/val. greičiu. Įdomu tai, kad aukštesnį svorio centrą turintys SUV modeliai dažnai kritikuojami dėl stabilumo trūkumo, todėl „Citroën C5 Aircross“ testas tapo tam tikra staigmena. Žinoma, šis testas yra tik vienas iš daugelio, atskleidžiančių tam tikras automobilio savybes.
„Kiekvienas automobilis turi savo paskirtį, ir šio testo rezultatai tikrai nereiškia, jog „Porsche“ blogiau valdomas nei šeimyninis automobilis. Jei šie automobiliai išvažiuotų į trasą, neabejotina, kad rezultatas būtų „Porsche“ naudai.
Tačiau apskritai šis testas parodo, kaip veikia arba neveikia tam tikros automobilio sistemos, kaip jis reaguoja į staigius manevrus“, – pabrėžia sportinio vairavimo instruktorius Andrejus Savčenko.
Kas lemia testo rezultatus?
Rezultatams turi įtakos daugybė veiksnių, pavyzdžiui, padangos ar pasirinktas važiavimo režimas testo metu. Jau minėto „Porsche 911 4S“ testas buvo daromas aktyvavus du skirtingus režimus – normalų ir sportinį. Įjungus pastarąjį, važiuojant 82 km/val. greičiu testas įveiktas geriau, nei judant normaliu režimu 81 km/val. greičiu.
Portalo „km77.com“ ekspertai pabrėžia, kad tokį skirtumą lėmė tai, jog, pasirinkus sportinį režimą, automobilio kontrolės sistemos sustandino važiuoklę ir pakeitė stabilizatoriaus parinktis. Atliekant testą, „Citroën C5 Aircross“ buvo nustatytas standartinis režimas, bet šio automobilio rezultatui galėjo turėti įtakos ir tam tikros technologijos.
Kaip ir važiuojant per didelius kelio nelygumus, taip ir darant „briedžio testą“, važiuoklė turi atlaikyti didžiules apkrovas. Šiuo atveju aukštą komforto lygį suteikianti Prancūzijos gamintojo „Advanced Comfort“ sistema užtikrina automobilio stabilumą ir tokio testo metu. Amortizatoriuose įrengta unikali vožtuvų sistema leidžia geriau sugerti apkrovas.
Pavyzdžiui, „km77.com“ atlikus tokį patį testą su kitu vidutinės klasės SUV modeliu „Volkswagen Tiguan“, kuriame įrengtas tradicinės konstrukcijos amortizatorius, automobilis nepasižymėjo ypač stabilia kontrole pasiekęs 78 km/val. greitį. Apžvalgininkai pastebėjo, jog važiuoklė nesugėrė apkrovos, todėl jis ėmė šokinėti, du ratai trumpam buvo pakilę į orą, o galiausiai „Tiguan“ išslydo iš trajektorijos.
Tai įrodo, kad skirtingus to paties automobilio rezultatus gali lemti net ir pasirinktas važiavimo režimas, o lyginant tokios pačios klasės modelius rezultatai gali priklausyti nuo važiuoklės konstrukcinių ypatumų. Šiuo atveju prancūziško automobilio pavyzdys demonstruoja, kad aukštą komforto lygį lemiančios technologijos padidina saugumą pakliuvus į ekstremalią situaciją kelyje.
