Ina Peseckienė
Lietuvos žiema permaininga: šaltuką keičia šlapdriba, plikledį – purvo košė. Kaip lietuviai išgyvena žiemą? Pateikiame keletą sezono ypatumų.
Dauguma nelinkę saugotis nuo ligų
Ištikimi šalčio bendražygiai – gripas ir peršalimas. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis suserga 38 iš 10 tūkstančių gyventojų.
Tačiau toli gražu ne visi, pajutę pirmuosius simptomus, imasi priemonių. Pasak „Eurovaistinės“ komunikacijos specialisto Simo Lilo, galima būtų išskirti dvi grupes pirkėjų: vieni (dažniausiai jauni žmonės ir jaunos šeimos) linkę investuoti į prevencines apsaugos nuo peršalimo ligų bei virusų priemones. Pastarieji laikosi sveikos gyvensenos principų, vartoja ekologiškus produktus, renkasi organizmą stiprinančius maisto papildus, pajutus pirmuosius simptomus geria arbatas. Kita grupė žmonių – vidutinio amžiaus dirbantieji, dažniausiai vyrai, prevencija nesirūpina, o susirgę vaistinėje prašo kuo stipresnių preparatų ir nori pasveikti „per naktį“.
Paprastai populiariausias būdas įveikti peršalimo ligas yra gerti žolelių arbatas. Peršalimo simptomus jaučiantys žmonės atėję vaistinę dažniausiai renkasi tirpinamas formas vaistų, skirtų temperatūrai mažinti bei kvėpavimui, kosuliui, slogai palengvinti, tikėdamiesi greito efekto.
Šaltuoju metų laiku išvengti peršalimo ligų ir sustiprinti organizmo apsaugą padėtų preparatai, turintys vitamino C, ežiuolės, profilaktiškai galima gerti greipfrutų sėklų ekstraktą. „Labai svarbu esant gripo epidemijai ir padidėjusiam skaičiui peršalimo ligų, kuo dažniau plauti rankas bei be būtino reikalo nesilankyti dideliuose žmonių susibūrimo vietose“, – rekomenduoja Simas Lilas. – „Taip pat būtina išgerti ne mažiau kaip 2 litrus arbatos, vandens ar kitų skysčių“.
Rogių iš anksto neruošia
Iškritus sniegui vieniems prasideda linksmybės, kitiems – darbymetis: ne paslaptis, kad žiemos sporto inventoriaus paklausa atšalus orams auga.
Pirkėjų susidomėjimą rogėmis, čiuožynėmis ir kitomis žiemos pramogoms skirtomis prekėmis prekybos centrai pajuto tik šią savaitę. Pasak „Maxima LT“ Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorės Linos Muižienės, kol nebuvo sniego, susidomėjimo tokios prekės visiškai nesulaukė.
„Daugiausia domimasi prekėmis, skirtomis vaikams. Populiariausios yra įvairios rogės ir čiuožynės“, – teigė L. Muižienė.
Patariantiems roges ruošti vasarą prekybos centrai atsako: vasarą jų parduotuvėse nerasi, nes prekių pasiūla formuojama konkrečiam sezonui. Užtat slidžių, snieglenčių ir kitų žiemos sportui skirtų prekių specializuotose parduotuvėse ir internete galima rasti net ne sezono metu.
Žiemą keliai – it čiuožykla
Lietuvos vairuotojai žiemos nelaukia: tenka keisti automobilių padangas, po naktinių šalčių mašina gali neužsivesti, o vairavimo sąlygos tampa sudėtingesnės.
Sniegas ir plikledis keliuose iki sausio 19 dienos nusinešė 24 eismo dalyvių gyvybes – devyniomis daugiau nei per devyniolika 2011 m. sausio dienų. Pagrindine eismo įvykių priežastimi specialistai vadina saugaus greičio viršijimą. Suvaldyti automobilį slidžiame kelyje sudėtinga net patyrusiam vairuotojui.
Šiemet sninga taip gausiai, kad kelininkai vos spėja valyti gatves. Už sostinės kelių tvarkymą atsakingos įmonės „Grinda“ direktoriaus Algimanto Vilūno teigimu, Vilniaus gatvės tvarkomos pagal pakankamą priežiūros lygį: per 8 val. nuo momento, kai baigia snigti, jos turi būti nuvalytos ir pabarstytos. Priežiūros lygiai nustatyti Vilniaus savivaldybės užsakymu VGTU parengtoje studijoje.
Gatvės barstomos druska arba specialiu smėlio druskos mišiniu. Šiemet jau išbarstyta daugiau kaip 4 tūkst. tonų druskos 3 tūkst. kub. m. smėlio druskų mišinio.
Šiuo metu savivaldybės nurodymu Vilniuje valomos tik 487 gatvės. Atsižvelgiant į gyventojų prašymus gali būti išvalytos ir kitos gatvės.
Gipsas vietoj aulinukų
Jei vairuotojus baugina keliai, tai pėstiesiems grėsmę kelia slidūs šaligatviai ir aplediję laiptai. Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjo Algimanto Pamernecko, gruodžio sausio laikotarpiu į ligoninę patekdavo po 100 pacientų per dieną, iš jų nuo 5 iki 10 proc. gydomi stacionariai. Tiesa, šis skaičius apima įvairias buitines, sporto traumas, smurtinius atvejus, tik apie 30-40 proc. minėtų pacientų patiria traumas dėl slidumo (su sąlyga, kad tą dieną lauke slidu).
Prie sezoninių žiemos traumų priskiriami nušalimai. A. Pamernecko teigimu, žmonės, turintys šildomą pastovią gyvenamąją vietą nušąla retai, didžioji dalis nušalusių – asocialūs asmenys.
Šilti batai – tik prispyrus šalčiams
Nustovėti ant kojų žiemą padeda geras sukibimas su danga, tad batus Lietuvos gyventojai renkasi atsakingai ir ne vienam sezonui.
Pasak parduotuvės pirk.lt prekių grupės vadovės Ievos Margelienės, lietuvių avalynės pirkimo įpročiai tiesiogiai priklauso nuo finansų: nemaža dalis Lietuvos gyventojų avalynę priskiria ne pirmo būtinumo prekėms, tad linkę taupyti jos sąskaita. Daugiausia pirkėjų perka vieną naują batų porą sezonui, tik nedidelis procentas Lietuvos gyventojų perka kelias: kiekvienai dienai bei laisvalaikiui ir turizmui. Kartais renkamasi iš vienos poros brangesnių kokybiškų batų arba kelių porų pigesnių.
Nepaisant šaltuko, žiemą paklausūs demisezoniniai batai. I. Margelienė pastebi, kad artėjant šalčiams lietuviai žieminių batų pirkti nepuola. Kol tikrieji šalčiai nepasiekia Lietuvos, daugelis perka tik demisezoninius batus.
„Lietuvoje per vieną dieną dažnai galima patirti tris skirtingus metų laikus, tokie orai turi įtakos paklausai: perkama gerai laikanti šilumą, nedrėkstanti avalynė, pavyzdžiui, su GORE-TEX® sistema. Šie batai ne tokie išvaizdūs, kaip proginiai, tačiau vaikščioti su jais itin malonu“, – sako avalynės žinovė.
Lietuviai nelinkę įsigyti avalynės ne sezono metu, tad nuolaidomis vasariniams batams jų nesuviliosi.
Moterys mieliau perka batus žemu kulnu arba plokščiapadžius. Labiau vertinamas ne bato grožis, o patogumas ir kokybė. Populiarėjant žiemos sportui Lietuvoje, auga žieminių sniego batų paklausa. Įprastai žieminė avalynė perkama dydžiu ar puse didesnė, kad esant reikalui būtų galima įsidėti papildomą šiltą paduką arba apsimauti šiltas kojines.
Pastebimai kinta žmonių požiūris į avalynę ir jos priežiūrą: jai skiriama vis daugiau dėmesio. Dauguma lietuvių pirkdami batus įsigyja ir kokybiškas jų priežiūros priemones, kad batai tarnautų ne vieną sezoną.
Pramogų šiemet atidėlioti neverta
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėjos Vidos Ralienės teigimu, pramogų neverta atidėlioti kitam savaitgaliui: orai šią žiemą permainingi. Priešingai nei šiemet, pernai žiema pasidėjo jau lapkričio pabaigoje. Žemiausia temperatūra nukrito iki -11…-16 °C, šiaurės rytiniame pakraštyje iki -17 °C. Tai buvo pirmoji žiema po trijų iš eilės šiltų: 2008/2009 metų žiemą vidutinė temperatūra buvo -1.9 °C; 2007/2008 metų +0,9 °C; 2006/2007 metų -0,3 °C.
Artimiausias dešimt dienų orai žiemos pramogoms bus tinkami, ypač rytiniuose rajonuose. Vakarų Lietuvoje arčiau Baltijos jūros didesnė atodrėkių tikimybė, tačiau galima džiaugtis kitomis pramogomis – lipdyti besmegenius, svaidytis sniego gniūžtėmis, pasigrožėti audringa jūra.
