2015 metais australietis Deividas Holas su metalo detektoriumi vaikščiojo Maryborough regioniniame parke netoli Melburno. Jis ieškojo aukso, nes ši vietovė nuo seno garsėja aukso karštine. Tačiau tądien jo akys užkliuvo už visai kitokio radinio.
Akmenį jis rado įstrigusį geltoname molyje ir iškart pajuto jo neįprastą svorį. Rausvas paviršius atrodė lyg apdegęs, bet vyrui tai pasirodė tik dar vienas ženklas, kad viduje gali slėptis auksas. Jis nusprendė akmenį parsinešti namo ir patikrinti.
Namuose Deividas ilgai puoselėjo mintį, kad laiko tikrą lobį. Kuo labiau akmuo priešinosi, tuo tvirtesnis darėsi jo įsitikinimas. Taip prasidėjo kelerių metų istorija, pasibaigusi netikėtu atradimu.
Viltis rasti grynuolį
Maryborough priklauso vadinamajam Aukso laukų regionui, todėl čia dažnai vyksta mėgėjiška žvalgyba. Deividui radinys atrodė kaip neįprastai kietas gabalas, galintis slėpti grynuolį. Jis tikėjo, kad žemė dar neatskleidė visų savo turtų.
Jis bandė akmenį perpjauti akmens pjūklu, šlifuoti kampiniu šlifuokliu ir gręžti įvairaus storio grąžtais. Vėliau akmenį netgi apliejo rūgštimi, tikėdamasis pragraužti kietą luobą. Nė vienas metodas nesukėlė nė menkiausio plyšio.
Muziejaus ekspertų verdiktas
Galiausiai vyras nuvežė radinį į Melburno muziejų, nes norėjo galutinio atsakymo. Geologai pamatė tamsoką, duobėtą paviršių, primenantį išlydytą metalą. Tokia išvaizda, jų teigimu, būdinga akmenims, kurie praskrieja per atmosferą.
Muziejuje dirbantys specialistai prisipažino matę tūkstančius panašių atneštų akmenų. Per beveik keturis dešimtmečius tik du radiniai pasirodė esantys tikri meteoritai. Deivido akmuo tapo vienu iš tų ypatingų pavyzdžių.
Meteoritų vertė mokslui
Radinį pavadino Maryborough meteoritu, o jo amžius siekia apie 4,6 mlrd. metų. Jis sveria 17 kilogramų ir turi daug geležies, todėl atrodo neįprastai sunkus palyginti su žemės uolienomis. Nupjovus ploną gabalėlį matyti smulkūs metalinių mineralų lašeliai, vadinami chondrulėmis.
Mokslininkai aiškina, kad meteoritai yra tarsi pigiausia kosmoso ekspedicija. Jie leidžia pažvelgti į ankstyvą Saulės sistemos chemiją ir planetų formavimosi laikus. Dėl tokio retumo šis akmuo mokslui vertingesnis nei bet koks aukso grynuolis.
Galima kilmė ir kelionė į Žemę
Tyrėjai mano, kad meteoritas greičiausiai atkeliavo iš asteroidų juostos tarp Marso ir Jupiterio. Ten susidūrimai išmuša uolienų gabalus, kurie ilgainiui pakeičia orbitas ir pasiekia mūsų planetą. Vieną tokią kelionę, trunkančią milijonus metų, baigė šis Maryborough akmuo.
Apskaičiuota, kad jis Žemėje galėjo gulėti nuo šimto iki tūkstančio metų. Praeitame amžiuje regione fiksuota ne viena ugninio kamuolio stebėjimo istorija, todėl jo nusileidimo laikas lieka spėjimų lauke. Vis dėlto aišku viena, atsitiktinis radinys tapo reta proga papildyti Viktorijos valstijos meteoritų sąrašą.
