Ir žinot, tuo metu Lietuva priminė įsimylėjusį žmogų.
Francois Rabelais laikais žmonės žinojo, jog karnavalai griauna įprastą tvarką. Michailo Gorbačiovo laikais jiems tapo aišku, kad karnavalai sugriauna imperijas. Filmas pasakoja istoriją apie pokštą, įvykusį devintojo dešimtmečio viduryje, kai Lietuvoje dar nebuvo jokių atgimimo ženklų, o naujametinio Kauno jaunųjų architektų karnavalo metu juokais susikūrė roko grupė ,,Antis“. Cirką primenantis įspūdingas grimas ir rekvizitai, stilizuoti pasirodymai, kandūs ir aštrūs tekstai kūrė agresyvią sovietinio gyvenimo karikatūrą. Greitai ir net patiems grupės nariams netikėtai „Antis“ tapo ryškiausia Dainuojančios Revoliucijos vėliavneše ir masiniu reiškiniu, įtraukusiu tūkstančius pasekėjų. Tai istorija apie mažą šalį, ypatingą jos laikotarpį ir žmones, kurie, nepaisant pavojaus, iškovojo savo Nepriklausomybę su šypsena veide ir daina lūpose.
„Prieš 20 metų įvykusios Dainuojančios Revoliucijos euforija ir svaigulys giliai įsirėžė mano atmintyje, panašiai kaip prisiminimai apie pirmąją meilę. „An-ties“ veikėjų karta – tai mano tėvų, irgi architektų, karta, todėl man ši aplinka gerai pažįstama. Augau matydama tuos žmones ir karnavalus, jų bendruomeniškumo dvasią, savo individualaus pasaulio paieškas absurdiškoje sovietinėje tikrovėje ir tiesiogiai patyriau ne tik greitą perėjimą iš vienos istorinės formacijos į kitą, bet ir vidinę transformaciją pačioje kartoje bei naują realybę,“ – sako režisierė Giedrė Žickytė.
Giedrė Žickytė
Giedrė Žickytė (g. 1980) studijavo žurnalistiką, kino ir TV režisūrą, 2007 m. Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedroje baigė magistro studijas. Nuo 2003 m. dirba kino, TV ir reklamos srityse.
Bilieto kaina 6 litai.
