Laikas.lt
Radai elektroniniame pašte laišką, jog laimėjai milijoną dolerių? O gal netikėtai sužinojai, kad iš praėjusiame šimtmetyje Amerikoje apsigyvenusio trečios eilės dėdės paveldėjai krūvą pinigų? Žinoma, išradingas studentas visada žinos, kaip netikėtai papilnėjusią kišenę ištuštini, bet, prieš išsiųsdamas savo asmeninius ir mokėjimo kortelės duomenis nurodytu elektroninio pašto adresu, perskaityk šiuos patarimus.
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas pasidomėjo sukčiavimo elektroninėje erdvėje triukais ir pataria, kaip „nepasimauti“ ant internetinių sukčių kabliuko.
Neužsikrėsk „Nigerijos sindromu“. Taip vadinami elektroniniai laiškai su pasiūlymais ir viliojimais pervesti pinigų ar pateikti asmeninius duomenis. Tad jei sulaukei laiško iš turtingo paveldėjo, gero Tavo šaliai norinčio investuotojo ar sužinojai laimėjęs nemažą sumelę pinigų, didelė tikimybė, kad šį laišką besinaudodamas „Google“ vertėju sukurpė išradingas Afrikos gyventojas. Žinoma, daugeliui mūsų tokie laiškai jau tapo kasdienybe ir sukelia ne euforiją dėl netikėto laimėjimo, o juoką, tačiau ir sukčiai nesnaudžia – nuolat tobulėja. Todėl skelbimų tinklalapyje užkliuvęs už itin patrauklaus pasiūlymo, kuriame puikuosi geras fotoaparatas už ypač mažą kainą, o iš pardavėjo sulaukęs prašymo pervesti 30 proc. avansą per „Western Union“ sistemą, gali 99 procentais būti tikras, jog tiek fotoaparatą, tiek avansą matysi „kaip savo ausis“.
Žvejybos metas. Šio tūkstantmečio pradžioje pradėjo plisti naujas internetinių nusikaltimų būdas, naudojamas asmenų lėšoms ir tapatybei vogti – phishing‘as (angl. phishing) arba sukčiavimas apsimetant. Terminas neatsitiktinai panašus į anglišką žodį fishing, reiškiantį žvejybą. Mat nusikaltėliai internete „žvejoja laimikius“, kad sugundytų juos atskleisti asmeninę informaciją. Dažniausiai apsimesdami banku, kita finansine ar valstybine institucija, siuntėjai prašo pateikti ar „patvirtinti“ asmeninę informaciją dėl kelių menamų priežasčių: Tavo sąskaita yra uždaroma, gautas užsakymas Tavo vardu ar Tavo asmeninė informacija dingo dėl techninių problemų. Tačiau atmink, bankai ir kitos finansinės institucijos niekada neprašo siųsti asmeninės informacijos el. paštu. O jei laiške gausu raginimų atsakyti į pranešimą, grasinama sankcijomis, nesikreipiama asmeniškai, o pranešimo turinys pateikiamas paveikslėlyje, drąsiai gali rinkti savo finansinės institucijos numerį ir pranešti apie sukčių atakas.
Mėgsti pirkti internetu? Taip pigiau, greičiau ir patogiau? Puiku, tačiau, prieš suvesdamas savo asmens duomenis ir mokėjimo kortelių informaciją, įsitikink, ar tikrai naršai ten, kur norėtum, nes vienas populiariausių būdų informacijai ir pinigams internetu išvilioti – populiarių prekybos internetu tinklalapių kopijų sukūrimas. Atpažinti netikrą svetainę gana nesudėtinga. Atėjus laikui suvesti mokėjimo informaciją, adresas turėtų prasidėti https://, naršyklės laukelio pradžia nusidažyti žalia spalva, o naršyklės apačioje pasirodyti spynelės piktograma. Be to, nerizikuok ir nepirk internetinėje parduotuvėje, kuri nepateikia savo adreso ir telefono, o nurodo tik el. pašto adresą ir pirkimams naudok tik savo kompiuterį. Juk nežinai, ar interneto kavinės ar skolintame kompiuteryje nėra įdiegtas klaviatūros paspaudimų registras, kuriuo naudojantis atkurti surinktus slaptažodžius – „vienas juokas“.
Ar Tavo slaptažodis 1234? Net jei slaptažodžiui naudoji ne savo gimimo datą ar mylimo augintinio vardą, naudoti tą pačią skaičių ir raidžių kombinaciją – nuo elektroninio pašto ir Facebook iki interneto banko – nederėtų. Skirtingiems tinklalapiams naudok skirtingus slaptažodžius. Tuomet net ir suklydęs ir suvedęs duomenis į netikrą svetainę, nesuteiksi sukčiams galimybės prisijungti prie kitų Tavo naudojamų paslaugų. Atrodytų, atsiminti tiek skirtingų kombinacijų pernelyg vargina ir painu, tačiau, patikėk, verta pasistengti.
