Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto teisės psichologijos profesorė dr. Ilona Laurinaitytė kartu su kolege dr. Laura Ustinavičiūte-Klenauske atliko tyrimą, kuriuo vertintas Lietuvos kalėjimuose taikomos OASys metodikos, skirtos įkalintų asmenų nusikalstamo elgesio rizikai įvertinti, patikimumas.
Ši metodika yra itin svarbi, nes pagal vertinimo rezultatus rengiamas nuteistojo pataisos planas, priimami sprendimai dėl jo resocializacijos ir lygtinio paleidimo galimybių. Tyrimo duomenys parodė, kad daugeliu atvejų OASys vertinimus atliekantys specialistai situaciją vertina panašiai, o tai rodo gerą jų vertinimų suderintumą. Vis dėlto nustatyta, kad tam tikrais atvejais suderintumas mažėja, ypač vertinant skirtingų lyčių nuteistuosius ir esant skirtingoms vertinimo sąlygoms.
Prof. I. Laurinaitytė ir dr. L. Ustinavičiūtė-Klenauskė, bendradarbiaudamos su Lietuvos kalėjimų tarnyba, vykdė reikminių tyrimų projektą „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų OASys instrumento patikimumas“, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba. Pasak prof. I. Laurinaitytės, šio tyrimo poreikis kilo ir dėl ankstesnių teisinių sprendimų: 2011 m. priimtame Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme ir 2015 m. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimuose buvo įtvirtinta, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra nuteistojo resocializacijos pagrindas.
„Remiantis mokslu grįsta darbo su nuteistaisiais praktika, rizikos vertinimas yra pirmasis ir pagrindinis laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų resocializacijos žingsnis. Jo metu nustatomi asmeniui būdingi kriminogeniniai poreikiai, susiję su nusikalstama elgsena. Vėliau jų pagrindu parenkamos reabilitacijos ir resocializacijos priemonės“, – aiškina profesorė.
2012 m. tuometinio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnybos) direktoriaus įsakymu buvo patvirtintos šešios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos. Viena jų – OASys (angl. The Offender Assessment System – teisės pažeidėjo įvertinimo sistema), taikoma kai kuriose Europos šalyse ir šiuo metu pagrindiniu instrumentu naudojama Lietuvoje.
Anot prof. I. Laurinaitytės, OASys metodika svarbi ne tik rengiant nuteistojo pataisos planą ar sprendžiant dėl jo resocializacijos, bet ir priimant sprendimus dėl asmens perkėlimo iš pusiau atviro tipo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ar dėl lygtinio paleidimo. Nors pradiniai tyrimai patvirtino OASys naudingumą, vėlesniais metais jos efektyvumas sistemiškai nebuvo vertintas, o siekiant užtikrinti vertinimų kokybę, būtina nuolatinė stebėsena ir, esant poreikiui, – korekcijos.
Kas yra OASys ir kaip matuojamos rizikos?
Yra dvi OASys metodikos versijos. Dažniausiai taikoma trumpesnė OASys 1 versija ir išsamesnė OASys 2 versija, kuri jautriau fiksuoja nuteistojo pokyčius. Pastaroji reikalauja aukštesnės vertintojo kvalifikacijos, daugiau informacijos ir laiko, todėl naudojama rečiau, tačiau rekomenduojama taikyti vertinant sunkesnius nusikaltimus padariusius asmenis.
Taikant OASys, vertinimas atliekamas struktūruoto interviu su nuteistuoju metu, apimant 12 pagrindinių aspektų:
- dabartinių ir ankstesnių teisės pažeidimų istoriją;
- padarytų nusikaltimų pobūdį ir aplinkybes;
- gyvenimo sąlygas – gyvenamosios vietos kokybę ir aplinką;
- išsilavinimą, mokymąsi ir galimybes įsidarbinti;
- lėšų tvarkymą – kaip asmuo planuoja ir paskirsto pajamas;
- socialinius ryšius – santykių kokybę ir jų sąsajas su nusikalstamu elgesiu;
- gyvenimo būdą ir draugų ratą;
- piktnaudžiavimą narkotikais ir alkoholiu;
- emocinės gerovės aspektus – problemas, trukdančias kasdieniam funkcionavimui;
- mąstymo ir elgesio ypatumus, ypač susijusius su socialinėmis problemomis;
- nuostatas – požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir paskirtą priežiūrą;
- kitus svarbius kriminogeninius ir apsauginius veiksnius.
Tyrime dalyvavo 31 vertintojas iš visų Lietuvos kalėjimų, išskyrus Marijampolės kalėjimą. Tai sudarė kiek daugiau nei pusę Lietuvoje dirbančių šios srities specialistų. Dalyvių amžius siekė nuo 25 iki 55 metų, 81 proc. jų buvo moterys. Vidutinė darbo bausmių vykdymo sistemoje patirtis – apie 13 metų, o nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo patirtis – maždaug penkeri metai. Visi tyrimo dalyviai buvo baigę specializuotus OASys 1 mokymus, tik keli – OASys 2 mokymus. Trečdalis vertintojų buvo susipažinę ir su kitais nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo instrumentais, ką prof. I. Laurinaitytė vertina itin palankiai: „Vieno ar kito papildomo instrumento žinojimas suteikia platesnį matymą, vertinimo žinios tada yra žymiai geresnės.“
Vertintojų duomenys buvo renkami anonimiškai. Dalyvių prašyta, remiantis vyro ir moters nusikaltimų atvejais, atlikti vertinimą pagal abi OASys versijas. Fiksuota vertinimų trukmė, vertintojų patirti sunkumai ir pastebėtos problemos.
„Tyrimo metu aplankėme Panevėžio, Alytaus, Pravieniškių ir Vilniaus kalėjimus. Daug kur jautėsi draugiška kolegų atmosfera. Nudžiugino vertintojų išsilavinimas – dauguma turi aukštąjį, tačiau verta diskutuoti, kokių specifinių kompetencijų reikėtų įgyti prieš tampant vertintoju, nes įgytų profesijų spektras labai platus, o ne visų studijų metu buvo gilinamasi į žmogaus elgesio pažinimą“, – pasakoja prof. I. Laurinaitytė.
Psichologinės žinios ir kiti vertinimo iššūkiai
Vidutiniškai per mėnesį vienas specialistas atlieka vienuolika vertinimų, tačiau individualūs skirtumai dideli: vieni vertintojai jų atlieka daug, kiti – vos kelis. Lietuvos kalėjimų tarnybos duomenimis, per pusmetį Lietuvoje OASys metodika atliekama daugiau kaip 2500 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų.
„Labai svarbi vertinimo dalis yra informacijos surinkimas – interviu. Vidutinė jo trukmė – apie dvi valandas, tačiau tyrimo dalyviai nurodė labai skirtingas trukmes – nuo pusvalandžio iki 20 valandų. Pastaruoju atveju interviu vyksta per kelis susitikimus. Protokolo pildymo trukmė taip pat svyruoja nuo 40 minučių iki 16 valandų. Vertinimas vertinimui ir žmogus žmogui nelygus, yra daug niuansų, tačiau normų klausimą vis dėlto vertėtų aptarti“, – pažymi profesorė.
Per pastaruosius 12 mėnesių su skundais susidūrė trys ketvirtadaliai vertintojų. Skundai svarbūs ir administracijai, ir patiems specialistams, be to, jie turi įtakos nuteistojo situacijai.
Tyrimas atskleidė, kad daugiau nei du trečdaliai specialistų vertinimą nuo pradžios iki galo atlieka patys, o maždaug trečdalis prisideda tik prie tam tikrų dalių. Nereti atvejai, kai tokios sritys kaip ryšiai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys perduodamos psichologams. Net ir tais atvejais, kai šias sritis vertina ne psichologai, jos įvardijamos kaip sudėtingos ir reikalaujančios specifinių žinių. Tuo pačiu pabrėžiama, kad visi specialistai turi galimybę gauti pagalbą, o ypač naudinga laikoma intervizija, kurios vertintojai norėtų dažniau.
Didžiausi iššūkiai atliekant vertinimus – laiko trūkumas, didelis darbo krūvis, informacijos stygius ir jos kokybės problemos. Dažniausiai trūksta patikimų duomenų apie nuteistojo psichikos sveikatą, šeimą, finansinius įsipareigojimus ir pan. Taip pat pažymima, kad tokia informacija kaip padaryti teisės pažeidimai galėtų būti automatiškai importuojama į sistemą, kaip tai daroma kai kuriose kitose šalyse. Šiuo metu tokios informacijos rinkimas dažnai pareikalauja itin daug laiko, o augant dokumentų apimčiai didėja ir vertinimo klaidų tikimybė. Vertinimą apsunkina ir nuteistųjų motyvacijos stoka, nenoras kalbėti, spaudimas vertintojams siekiant palankesnio įvertinimo.
Moterų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas – tarptautinis iššūkis
Vienas iš pagrindinių tyrimo tikslų buvo nustatyti vertintojų suderintumą atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus. Pasak dr. L. Ustinavičiūtės-Klenauskės, šis kriterijus itin svarbus, nes rodo taikomos metodikos patikimumą. Siekiant įvertinti suderintumą, tyrime dalyvavę specialistai vertino tuos pačius atvejus labai panašiomis sąlygomis ir pagal tą pačią procedūrą.
Rezultatai atskleidė, kad vertinant vyrų atvejus suderintumo rodikliai yra aukšti. Vertinant moterų atvejus, suderintumas buvo mažesnis. Detalesnė analizė parodė, jog taikant trumpesnę OASys 1 versiją, vertintojų suderintumas buvo mažesnis, o naudojant išsamesnę OASys 2 formą – gerokai aukštesnis.
„Turime keletą prielaidų, kodėl taip nutiko. Pirma, nuteistųjų moterų vertinimas daugelyje laisvės atėmimo vietų taikomas tik palyginti neseniai. Anksčiau tokie vertinimai buvo atliekami praktiškai tik Panevėžio moterų kalėjime. Antra, tyrimai rodo, kad vertinant moterų emocines problemas, jų specifika dažnai skiriasi nuo vyrų. Be to, manome, kad taikant OASys 2 versiją suderintumą pagerino tai, jog vertintojai, dar nebūdami iki galo su ja susipažinę, daugiau rėmėsi metodikos vadovu ir jo aprašymais. Trumpąją OASys 1 versiją specialistai gerai žino ir yra prie jos įpratę, todėl vadovu naudojasi rečiau. OASys 2 nėra taip gerai žinoma, tad ją taikant dažniau tikslintasi ir dirbta su vadovu: galbūt tai užėmė daugiau laiko, bet galėjo teigiamai paveikti vertinimų suderintumą“, – teigia dr. L. Ustinavičiūtė-Klenauskė.
Jos teigimu, vertinant moterų nusikalstamą elgesį ir riziką, didesnį dėmesį reikėtų skirti emocinei gerovei, mąstymo ir nuostatų ypatumams, socialiniams ryšiams, piktnaudžiavimui narkotikais ir alkoholiu. Šiose srityse moterų problematika kiek skiriasi nuo vyrų.
„Paminėtini savigarbos, depresijos, neurotiškumo vertinimo klausimai. Mokymų metu į tai reikėtų atkreipti didesnį dėmesį“, – akcentuoja tyrėja.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos valdybos atstovė Agnė Latužytė pritaria: „Su kolegomis vertintojais esame kalbėję, kad net vadinamieji lyčiai neutralūs vertinimo instrumentai dažniau labiau pritaikyti vyrams, nes nusikaltimus darančių vyrų populiacija yra gerokai didesnė. Pastebime, kad vertinimo instrumente nėra įtraukti kai kurie moterims itin svarbūs klausimai, pavyzdžiui, apie motinystę. Vis dėlto į moterų specifiką, kalbant apie kriminogeninius poreikius, apsauginius veiksnius ir gyvenimo kokybei svarbius aspektus, bandome atsižvelgti bausmės planavimo metu. Įvertiname riziką ir, planuodami priemones, kreipiame dėmesį į kiek kitus dalykus nei vertindami vyrus.“
Ką rodo tyrimas ir kur kreipti dėmesį ateityje?
Pasak prof. I. Laurinaitytės, vienas pagrindinių iš tyrimo kylančių uždavinių – stiprinti metodinį vertinimų nuoseklumą: „Svarbu laikytis nuostatos, kad ir kiek vertinimo instrumentų bemokėčiau ir kaip gerai pasitikėčiau savo žiniomis, kaskart turėčiau atsiversti metodikos vadovą. Jis visuomet turėtų būti po ranka – pasitikslinimui ir patikrinimui.“
Taip pat būtina užtikrinti tikslų vertinimo procedūrų laikymąsi ir rūpintis reikalinga vertintojų kvalifikacija. „Rezultatų analizė parodė, kad vertinimų suderintumas dažniausiai svyruoja nuo vidutinio iki puikaus, arba vertinimai išvis nesiskiria. Tačiau kartais vertinimas tampa nepatikimas, ypač tais atvejais, kai trūksta laiko arba reikalingos aukštesnės kvalifikacijos ir specializuotų žinių, pavyzdžiui, apie lyčių skirtumus“, – pabrėžia profesorė.
Apibendrindama ji teigia: „Remdamiesi šio tyrimo rezultatais, kviečiame specialistus atkreipti dėmesį į vertintojų kompetencijų skirtumus, OASys vertinimui reikalingos informacijos prieinamumą ir vertinimo sąlygas, taip pat – į racionalų vienam vertintojui priskiriamų vertinimų skaičių, siekiant išlaikyti aukštą nuteistųjų įvertinimo kokybę. Būtina nuolat skirti dėmesio OASys metodikos taikymo stebėsenai, ypač kintant vertintojų komandai. Apskritai, reikėtų nuolat stebėti ne tik tai, kas šiuo metu neveikia ar kelia sunkumų, bet ir tai, kas veikia gerai, nes sąlygos nuolat keičiasi. Taip pat norėtume nuoširdžiai padėkoti Lietuvos kalėjimų tarnybos specialistams už jų sudėtingą ir itin reikšmingą darbą bei už laiką ir pastangas, skirtas dalyvavimui šiame tyrime.“
