Technologijų milžinė „Nokia“ šiandien švenčia įspūdingą 156-ąjį gimtadienį. Suomijos bendrovė įkurta dar tada, kai žmonės dar nesapnavo mobiliųjų telefonų, tačiau būtent dėl šių įrenginių „Nokia“ išgarsėjo 21-ojo amžiaus pradžioje. Visgi vėliau technologijų lyderė pardavė teises gaminti telefonus „Microsoft“. Į kokių produktų gamybą sėkmingai persiorientavo „Nokia“, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profai“.
„Šiandien bendrovė sėkmingai plėtoja penktos kartos ryšio – 5G – infrastruktūrą. Suomiai jau ne vienerius metus gamina ryšio antenas ir bazines stotis, o šiuo metu naudojasi auksine galimybe įsitvirtinti JAV, kur mobiliojo ryšio operatoriams draudžiama naudoti nepatikima laikomą įrangą iš trečiųjų šalių. Pastaruoju metu daugėja ir išmaniųjų telefonų su „Nokia“ vardu, tačiau juos gamina jau visai kita bendrovė, tiesiog turinti teisę naudoti šį vardą“, – paaiškina „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.
Nuo tualetinio popieriaus iki karinės įrangos
Vieno garsiausių prekės ženklų istorija prasideda 1865-aisiais, kai šalia nedidelio Suomijos miestelio Nokia įkurtas celiuliozę ir tualetinį popierių gaminęs fabrikas. Gamyklą nuspręsta pavadinti miestelio vardu, o XX a. pradžioje ji pradėjo gaminti dar ir kabelius, padangas, guminę avalynę, chemikalus, respiratorius, dujokaukes ir karinę įrangą Suomijos gynybos pajėgoms.
„Kiek vėliau „Nokia“ padalinta į keturis padalinius: miškininkystės, kabelių, gumos, o svarbiausia – elektronikos, užtikrinusios bendrovei šviesią ateitį. Ji investavo į ryšio tinklų ir radijo pramonę, kūrė kondensatorius, telefono jungiklius ir mobiliuosius radijus. Pamažu buvo žengiama ir mobiliųjų telefonų gamybos link“, – pasakoja išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Pirmasis suomių mobilusis „Nokia 1011“ buvo sukurtas 1992-aisiais. Dar po šešerių metų „Nokia“ pardavė šimtamilijoninį telefoną ir aplenkusi tuo metu pirmavusią „Motorola“ bendrovę tapo perkamiausiu mobiliųjų telefonų prekės ženklu pasaulyje.
„Nokia 3310“ sulaikė kulką
Nors dauguma tūkstantmečio kartos (gimę 1981-1996 m.) atstovų Lietuvoje užaugo su kultiniu „Nokia 3310“ telefonu, juos gali nustebinti faktas, jog už šį modelį dar populiaresnis buvo „Nokia 1100“. Tai buvo pigiausias bendrovės telefonas, sukurtas besivysčiusių šalių gyventojams, kuriems nereikėjo išskirtinių funkcijų. „Nokia 1100“ pardavimų rekordo nesumušė nė vienas šiuolaikinis išmanusis, o daugiausia nupirktų mobiliųjų dešimtuke iki šiol puikuojasi net aštuoni „Nokia“ modeliai.
„Kita vertus, ne tik Suomijos, bet ir kitų šalių kultūros dalimi ir tikra legenda laikomas būtent „Nokia 3310“. Stilingas mobilusis garsėja savo išskirtiniu tvirtumu. Pavyzdžiui, šis telefonas yra sulaikęs kulką ir išgelbėjęs JAV karininko gyvybę Afganistane. Kulka įstrigo mobiliajame ir nė nepalietė krūtinės, o amerikietis iki šiol naudojasi, tiesa, jau kitu „Nokia 3310“ modeliu, – pasakoja M. Vrubliauskas.
„Bitės Profas“ priduria, kad šis ir kiti „Nokia“ modeliai sukėlė tikrą proveržį žaidimų industrijoje. Gyvatėlės žaidimas „Snake“, kurio iki šiol niekam taip ir nepavyko įveikti, įtraukė milijonus žmonių visame pasaulyje. Anuomet jis leido suprasti, kad telefonai tikrai gali tapti ateities vaizdo žaidimų platforma.
„Nokia“ mobilieji išgyveno šlovę iki 2011 m. – užėmė apie 40 proc. rinkos, kai tuo tarpu dabartiniai telefonų lyderiai „Samsung“ ir „Apple“ niekada nebuvo pasiekę 35 proc. Dar 2011-aisiais beveik 70 proc. lietuvių naudojosi įvairiais „Nokia“ modeliais, rodo statistikos bendrovės „Statcounter“ duomenys.
Statys mobiliojo ryšio tinklą mėnulyje
Vis dėlto 2013-aisiais „Nokia“ priėmė emociškai sunkų, tačiau racionaliai pagrįstą sprendimą. Tam, kad išvengtų finansinės griūties, pardavė savo telefonų padalinį „Microsoft“ kompanijai už 5,4 mlrd. eurų (prilygsta beveik pusei Lietuvos biudžeto pajamų 2020 m.). Nuo tada suomiai persiorientavo į tinklo įrangos gamybą mobiliojo ryšio operatoriams.
„Šiuo metu „Nokia“ yra ketvirtas didžiausias 5G ryšio įrangos gamintojas. Ji kiek atsilieka nuo Azijos konkurenčių, tačiau suomių įranga pasitiki daugiau kaip 150 valstybių“, – sako išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Praėjusiais metais „Nokia“ sudarė įspūdingą 450 mln. JAV dolerių sutartį su Taivano mobiliojo ryšio operatoriumi dėl 5G plėtojimo šioje šalyje, o spalį sukirto rankomis su „NASA“ ir įsipareigojo pastatyti astronautams 4G mobiliojo ryšio tinklą mėnulyje.
Jei „Nokia“ taip užsiėmusi tinklo įrangos gamyba, kas tuomet kuria „Nokia“ išmaniuosius telefonus su „Android“ operacine sistema? Juos ne itin sėkmingai gaminusi „Microsoft“ dar 2016 m. pardavė teises į „Nokia“ vardą kitai Suomijos įmonei „HMD Global“, kurią įkūrė buvę „Nokia“ darbuotojai. Tikroji „Nokia“ jau neprisideda prie šių telefonų gamybos.
