Nors spalio mėnuo kviečia atsipalaiduoti po vasaros darbų, vis dar yra keletas darbų, kuriuos būtina atlikti iki tol, kol žemę užklos sniegas ir pasirodys pirmasis šaltis. Tinkama vejos priežiūra rudenį priklauso nuo jos naudojimo ir priežiūros visą sezoną. Intensyviai prižiūrima veja reikalauja ypatingo dėmesio rudenį, nes yra ruošiama žiemai.
Pjovimo dažnis turi atitikti vejos augimo tempą. Svarbu pjauti tol, kol veja auga, nes užsitęsę šilti orai gali pratęsti vegetacijos laikotarpį iki pat gruodžio. Verta paminėti, kad žiemos mėnesiai tinkami žoliapjovės priežiūrai ir pasiruošimui kitam sezonui.
Vejos priežiūra rudenį: priežiūros etapai
Vejos priežiūra rudenį apima kelis svarbius etapus, užtikrinančius jos sveikatą ir pasiruošimą žiemai.
- Pirmiausia, veją būtina pjauti tol, kol visiškai sustos jos augimas, įsitikinant, kad ir po kelių dienų naujų ūglių neatsiranda.
- Laistymas turėtų būti minimalus, priklausomai nuo rudens kritulių – dažniausiai papildomas laistymas nebūna reikalingas nuo rugsėjo mėnesio. Laistymo sistemą būtina paruošti žiemai: ištuštinti žarnas ir laistytuvus bei apsaugoti juos nuo šalčio.
- Rudenį veją patartina tręšti kalio trąšomis, vengiant azoto (išskyrus specialias sportines vejas), kad ji tinkamai subręstų žiemai.
- Ypač svarbus vejos valymas: prieš žiemą būtina kelis kartus pašalinti iš jos visą organinę medžiagą – nupjautą žolę, lapus, spyglius. Švari veja geriau peržiemoja.
- Galiausiai, rekomenduojama atlikti tris finalinius vejos pjovimus, siekiant užtikrinti maksimalų švarumą prieš žiemą.
Kaip prižiūrėti veją žiemą?
Žiema – išbandymas kiekvienai kruopščiai prižiūrimai vejai. Ideali žiema būtų šalta, su stabiliu šalčiu ir storu sniego sluoksniu. Tačiau realybė dažnai būna kitokia: drėgnas ruduo, staigūs temperatūros svyravimai, atlydžiai ir vėl šalčiai – tai sukelia vejos vegetacijos sutrikimus. Nors žiemos priežiūra nėra būtina, tačiau pasirūpinti veja visgi verta.
Besniegėmis, šlapiomis žiemomis vaikščiojimas po veją gali ją stipriai pažeisti. Šaknų sistema būna silpna, velėna lengvai pažeidžiama, o drėgna dirva – puri ir neatspari. Net ir per sušalusią veją nerekomenduojama vaikščioti, nes žolės stiebai lūžta. Pažeidimai gali būti nematomi iš karto, tačiau ilgainiui vejai pakenks.
Apsnigtoje vejoje taip pat reikėtų vengti intensyvaus vaikščiojimo, ypač išmindant šlapią sniegą, kuris vėliau virsta ledu, neleidžiančiu vejai kvėpuoti.
Apledėjusius plotus rekomenduojama suskaldyti aštriu daiktu, nepažeidžiant vejos. Nelygumus, susidariusius valant sniegą, būtina išlyginti atlydžio metu, kad išvengti vejos pažeidimo.
Formuojant pravažiuojamus takelius sniege, veja šiose vietose patiria stresą, todėl pavasarį gali matytis geltonos, pažeistos juostos.
Pavasarį, kai viršutinis dirvos sluoksnis jau atšilo, o gilesnis dar užšalęs, vejos nereikėtų naudoti, kad nepažeistumėte gležnos velėnos. Laukite, kol dirva visiškai atitirps, ir tik tada pradėkite pavasario vejos priežiūros darbus.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
