Kaip rūkymas susijęs su depresija?

[-[0]-]

Anot statistikos, maždaug penktadalis pasaulio gyventojų vartoja tabako gaminius. Pusei rūkorių prognozės ne itin palankios: jiems gresia priešlaikinė mirtis dėl su rūkymu susijusių ligų. Nors visuomenėjė įprasta manyti, kad sunkiausiai įveikiama priklausomybė nuo alkoholio, žolės ar kokaino, iš tiesų daugiausiai problemų sukelia rūkymas. Kartą pripratus rūkyti, ypač jauno amžiaus asmenims, tikimybė mesti – gana maža. Na, o jeigu rūkyti pradėjęs asmuo turi genetinį polinkį į depresiją – rizika dar labiau padidėja.

Daugumai žmonių dažnai depresija asocijuojasi su negatyviu mąstymu, neveiklumu ar savižudybėmis, tačiau iš tiesų depresijos požymių gali turėti ir tie, kurie labai teigiamai žiūri į pasaulį.

Pirmieji depresijos požymiai:

• nenoras bendrauti;
• sumažėjęs draugų ratas;
• pasikeitęs apetitas;
• energijos stoka;
• be priežasties pasireiškiantis nuovargis, vangumas, šaltkrėtis;
• kamuojančios mintys apie gyvenimo esmę, beprasmybės pojūtis ir t. t.

Paprastai yra dvi depresijos atsiradimo priežastys, tai arba išmoktas beviltiškumas, kai nuolatos susiduriama su socialiniu atmetimu, arba tai tiesiog organinių medžiagų disbalansas sąlygotas išorinių aplinkos veiksnių pvz. dienos šviesos trūkumo, badavimo, streso, alkoholio vartojimo, didelių fizinių iškrovų ir t.t.

Apie rūkymo teikiamą žalą patiems rūkantiems, jų šeimos nariams bei visuomenei gerai žinoma. Rūkantys asmenys daug dažniau kenčia nuo vėžio, širdies ligų, plaučių infekcijų, chroniškų plaučių ligų, bei pasižymi sumažėjusiu energingumu. Didžioji dauguma rūkančiųjų, žino apie žalingus rūkymo padarinius jų sveikatai. Tačiau neretai pasitaiko, jog net ir susidūrę su rimtomis sveikatos problemomis dėl rūkymo, rūkoriai vis dėlto nesugeba atsikratyti blogo įpročio. O ir labai norintiems sėkmingai mesti rūkyti, dažnai prireikia net keleto bandymų. Atlikti įvairūs tyrimai teigia, jog per metus tik 2,5% asmenų sugeba saugiai mesti rūkyti.

Manoma, jog vyresnis amžius, aukštesnis socialinis statusas, ne didelis kiekis cigarečių surūkomas kasdien, didelė motyvacija mesti, nerūkantis partneris – padidina tikimybę sėkmingai mesti rūkyti. Tuo tarpu, alkoholio vartojimas ir depresijos epizodai praeityje, neigiamai įtakoja rūkymo metimo rezultatą.

Iš tiesų, pastebėta, jog rūkymas ir depresija – glaudžiai susiję tarpusavyje. Atliktos gyventojų apklausos teigia, jog depresyvūs asmenys yra daug labiau linkę rūkyti, nei tie, kurie nepasižymi depresiškumu. Ir atvirkščiai, rūkoriai yra labiau linkę išgyventi depresijos simptomus, nei tie, kurie visiškai nerūko. Bandymas mesti rūkyti labai dažnai iššaukia depresijos simptomus, netgi tiems asmenims kurie niekada anksčiau nesiskundė depresija. Norėdami išvengti nemalonių psichologinių pokyčių, neretai rūkantys asmenys neišlaiko metimo programos ir vėl grįžta prie blogo įpročio, tarsi cigaretės dūmas būtų vienintelis išsigelbėjimas ir nusiraminimo būdas.

Be to pastebėta, jog asmenys turintys ar turėję depresijos epizodų praeityje, daug sparčiau progresuoja nuo atsitiktinio iki gausaus rūkymo. Pasak atliktų farmakologinių tyrimų, yra du būdai kaip rūkymas gali įtakoti depresijos atsiradimą. Pirma, nikotinas ar kiti cheminiai cigarečių komponentai palengvina depresijos simptomus, tiems kurie kenčia nuo depresijos. Dėlto manoma, jog depresyvūs asmenys labiau linkę rūkyti. Antra, chroniškas rūkymas keičia smegenų veiklą, ko pasekoje, nustojus rūkyti, jaučiamas ryškus psichologinis pablogėjimas. Kad to išvengti, stiprėja noras rūkyti. Patiriamas stresas skatina poreikį rūkyti rūkantiems asmenims. Ir ne tik, pastebėta, jog dėl ankstesnių smegenų veiklos pokyčių, net ir po ilgo abstinencijos laikotarpio, patirtas staigus stresas dažnai atnaujina potraukį rūkyti, tam kad palengvėtų emocinė įtampa.

Be abejonės, motyvacija rūkyti glaudžiai susijusi su emocijų reguliacija. Rukančių asmenų teigimu, daugiau nei įprastai norisi rūkyti pasireiškus nerimui, pykčiui, liūdesiui, ar streso metu. Iš tiesų, rūkymas efektyviai gerina nuotaiką, suteikia savotiško ramumo, pakilumo jausmą. Pagrindinė cheminė medžiaga įtakojanti priklausomybę nuo rūkymo yra nikotinas. Be nuotaiką keičiančių savybių, nikotinas taip pat gerina dėmesio koncentraciją, atmintį. Tačiau bloga žinia yra ta, kad teigiamas nikotino poveikis yra trumpalaikis, jį greitai keičia kontrastiški pojūčiai – dėmesio stoka, išsiblaškymas, emocinis dirglumas, disforijos jausmas.

Savaime aišku, kad įprotis rūkyti atsiranda tik nuo sprendimo rūkyti. Su laiku rūkymas tampa automatišku, nekontroliuojamu, be pastangų vykstančiu elgesiu. Pvz. kaip ir skaitymas. Pabandykite skaitydami tekstą, ne jungti raides, o dėmesį sutelkti tik ties skyrybos ženklais. Sudėtinga, be to greitai pavargsite. Dėl to, bandantiems atsikratyti žalingų įpročių asmenims, pradiniuose etapuose patartina vengti situacijų susijusių su rūkymo įpročiais, alkoholio vartojimo, pervargimo, nes visa tai silpnina savikontrolę.

Naujausi atlikti klinikiniai tyrimai UK teigia, jog gydymas antidepresantais sėkmingai padeda įveikti rūkymo metimo programą, ypač jei antidepresantus pradedama vartoti keletą savaičių prieš metant rūkyti. Kita išeitis – nikotino pleistrai. Nikotino pakaitalas suteikia nikotino poveikį, išvengiant kitų žalingų cigarečių cheminių medžiagų. Tačiau tyrimai teigia, jog tik nedaugeliu atveju pakaitiniai nikotino preparatai yra veiksmingi. Iš to galima būtų daryti prielaidą, jog ne vien tik teigiamas nikotino poveikis yra pagrindinis faktorius sąlygojantis priklausomybę nuo rūkymo. Tam taip pat turi įtakos psichologiniai dalykai – požiūris į rūkymą, į rūkymo teikiamą poveikį, bei motyvacija rūkyti.