Yra daugybė sveikų būdų sutirštinti sriubą neapsunkinant jos skonio ir nemažinant maistinės vertės. Tokie metodai ne tik pagerina konsistenciją, bet ir praturtina patiekalą baltymais, skaidulomis, vitaminais bei mineralais, suteikia daugiau sotumo ir gilesnį skonį.
Dažnai iš įpročio griebiamasi miltų ar grietinėlės, nors tai nėra nei vieninteliai, nei patys palankiausi sprendimai. Miltai dažnai prideda „tuščių“ kalorijų, apsunkina virškinimą ir gali užgožti subtilų daržovių, sultinio ar prieskonių skonį.
Jei norite, kad sriuba būtų sodri, bet lengva, verta rinktis alternatyvius tirštinimo būdus. Daugelis jų ne tik nekeičia natūralaus patiekalo charakterio, bet netgi jį sustiprina, todėl tokios sriubos ypač tinka kasdienei subalansuotai mitybai.
Vienas iš elegantiškiausių būdų – sriubą tirštinti kiaušinio tryniu. Šis metodas suteikia patiekalui aksominę, kreminę tekstūrą, tačiau nepadaro jo sunkaus ar riebaus, kaip neretai nutinka naudojant grietinėlę. Skonis išlieka švarus ir ryškus.
Kiaušinio tryniu sutirštinta sriuba tampa švelni, sodri ir maloni gomuriui. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori sumažinti kvietinių miltų kiekį mityboje, bet vis tiek mėgsta kremines sriubas.
Svarbiausia – neskubėti ir tinkamai „užgrūdinti“ trynį. Išplaktą trynį reikia palaipsniui maišyti su karštu sriubos skysčiu, o tik tada lėtai supilti atgal į puodą. Sriubos nebegalima užvirti, nes priešingu atveju trynys gali sutraukti.

Dar vienas itin sveikas ir natūralus būdas – naudoti pačias sriuboje virtas daržoves. Bulvės, morkos, moliūgai, batatai ar žiediniai kopūstai puikiai sutirština patiekalą, kai dalis jų sutrinama iki vientisos tyrės ir grąžinama atgal į puodą.
Tokiu būdu sriuba tampa tirštesnė be jokių papildomų priedų, o kartu padidėja daržovių kiekis lėkštėje. Tai reiškia daugiau skaidulų, vitaminų ir natūralaus sotumo.
Labai veiksmingas sprendimas – ankštiniai augalai. Lęšiai, pupelės ar avinžirniai suteikia sriubai kreminę struktūrą ir praturtina ją augaliniais baltymais. Pakanka dalį jų sutrinti su trupučiu sultinio ir įmaišyti atgal į sriubą.
Šis metodas ypač tinka daržovių, pomidorų, pupelių, minestronės ar troškinio tipo sriuboms. Skonis tampa sodrus, o tekstūra – maloniai tiršta.
Sriubą galima tirštinti ir kruopomis bei sėklomis. Avižiniai dribsniai, ryžiai, soros, malti linų sėmenys ar chia sėklos sugeria skystį, brinksta ir natūraliai suteikia patiekalui struktūros.
Saikingai naudojamos kruopos ir sėklos ne tik tirština, bet ir praturtina sriubą skaidulomis bei naudingaisiais riebalais. Jei norisi visiškai vientisos tekstūros, dalį sriubos galima sutrinti trintuvu.
Neutralus ir paprastas variantas – kukurūzų ar bulvių krakmolas. Jis beveik nekeičia skonio, tačiau greitai sutirština sriubą. Svarbu krakmolą pirmiausia ištirpinti šaltame vandenyje ir tik tada lėtai supilti į karštą patiekalą, nuolat maišant.
Dar vienas visiškai natūralus metodas – ilgesnis virimas be dangčio. Skysčiui garuojant, sriuba savaime tirštėja, o jos skonis tampa intensyvesnis ir koncentruotesnis.
Pasirinkę vieną ar kelis iš šių būdų, galite lengvai paruošti tirštas, kremines ir maistingas sriubas be miltų ar riebių pieno produktų pertekliaus. Tokie patiekalai ne tik skanesni, bet ir palankesni kasdieniam organizmo balansui.

