Vakar, ketvirtadienį, buvo minima pirmosios masinės gamybos būdu atspausdintos knygos 569 metų sukaktis – 1452 m. rugsėjo 30 d. spaustuvininkas Johanesas Gutenbergas baigė spausdinti pirmąjį Biblijos skyrių. Šia proga, technologijų ekspertai pasakoja, kaip knyga tapo dar masiškesniu produktu – pakeitusi savo popierinį pavidalą į skaitmeninį.
Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, apžvelgia istorijos etapus ir įvykius, kurie knygoms ir kitiems leidiniams padėjo persikelti į skaitmeninę erdvę.
Skaitmeninių knygų pradžia
Daugelis istorikų skaitmeninių knygų pradžia laiko 1971 m. Michaelio S. Harto pradėtą Gutenbergo projektą. Tų metų liepos 4-ąją M. S. Hartas kompiuterių tinkle (dabartinio interneto pirmtakas) paskelbė pirmąjį suskaitmenintą tekstą – JAV nepriklausomybės deklaraciją. Projekto tikslas buvo visiems suteikti galimybę nemokamai perskaityti autorių teisių neribojamas knygas. Gutenbergo projektas tebeveikia ir šiandien – svetainėje šiuo metu yra patalpinta 60 tūkst. nemokamų knygų.
Kai M. S. Hartas pradėjo savo projektą, tuometiniu kompiuterių tinklu pasaulyje naudojosi tik apie 100 žmonių. Taigi, kol interneto ryšys buvo lėtas ir sunkiai prieinamas masėms, galimybių platinti skaitmenines knygas beveik nebuvo.
Jas suteikė 1980 metais sukurtas kompaktinis diskas CD-ROM. Asmeniniai kompiuteriai vis labiau populiarėjo, todėl knygų leidėjai atkreipė dėmesį į šią laikmeną. Pirmoji skaitmeninė knyga kompaktiniame diske buvo mokslo ir technikos žodynas, išleistas Japonijoje 1984 metais.
Interneto revoliucija
Paskutiniame XX a. dešimtmetyje, kai internetas tapo prieinamas daugeliui, žmonės atrado naujus būdus gauti ir keistis informacija. Tai būtų buvę neįmanoma be PDF formato, kurį 1993-aisiais sukūrė kompanija „Adobe Systems“. Jis leido dokumentais dalintis skirtingiems kompiuteriams ir operacinėms sistemos – jie visur atsiverdavo vienodai.
Vienos pirmųjų, patikėjusių tekstų skaitmeninimo nauda, buvo bibliotekos. Jos internete pradėjo kurti svetaines, kuriose talpino katalogus, o vėliau ėmė dalintis ir archyvais. Panašiu metu laikraščiai bei žurnalai tinklapiuose pradėjo talpinti savo spausdintų leidinių kopijas, taip pat atsirado ir vien tik skaitmeninė žiniasklaida. Internetui vis labiau populiarėjant, jis iš beveik visiškai angliško, tapo daugiakalbiu – taigi jame atsirado ir įvairūs skaitmeniniai žodynai bei vertėjai.
Prie šių technologinių pokyčių turėjo prisitaikyti ir knygynai. Įvertinęs nuoseklų interneto vartotojų didėjimą ir knygų populiarumą, vienas pirmųjų tai padarė šiuo metu turtingiausias planetoje žmogus Jeffas Bezosas, 1995 m. įkūręs „Amazon“. Po dviejų metų į skaitmeninę erdvę knygų prekybą perkėlė ir tuo metu didžiausias JAV knygynų tinklas bei leidykla „Barns & Noble“.
Detektyvas – kas buvo pirmoji el. skaityklė?
Iki šiol nesutariama, ką reikėtų vadinti pirmąja el. skaitykle. Kartais šis pavadinimas suteikiamas 1998 m. sukurtai „Rocket Ebook“ ir netrukus po to pristatytai „SoftBook“. Šiuose įrenginiuose jau buvo galima patalpinti apie 10 knygų, pabraukti tekstą ir pažymėti puslapį.
Kiti mokslininkai šiuolaikinių el. skaityklių erą pradeda žymėti nuo 2004 m. sukurtos „Sony Librie“, nes būtent joje buvo pirmą kartą panaudotas el. popierius (angl. E Ink). Ši technologija atspindi šviesą kaip įprastas popierius, todėl ekranui nereikia papildomo apšvietimo.
Kai 2007 m. „Amazon“ pristatė savo pirmąją el. skaityklę „Kindle“ – ji buvo išparduota mažiau nei per 6 valandas. Tuo metu jos pagrindiniai konkurentai buvo „Nook“ ir „Sony Readers“. Tačiau jau 2010 m. ne tik šios rinkos dalį atsiriekė, bet ir ją pakeitė „Apple“, pristačiusi planšetę „iPad“. Planšetės ir vis didėjantys išmanieji galėjo patenkinti daugiau vartotojų poreikių nei tik skaitymas, todėl el. skaityklių pardavimai po kelių metų ėmė mažėti. Prie to prisidėjo ir el. knygų skaitymui skirtos programėlės („Apple Books“, „Google Play Books“ ir kt.), kuriomis galima naudotis skirtinguose įrenginiuose.
Stepheno Kingo efektas
Prie skaitmeninių knygų populiarinimo nemenkai prisidėjo ir žinomas fantastinės literatūros autorius Stephenas Kingas. Jis 2000 metais naująjį savo kūrinį „Kulkos greičiu“ nusprendė išleisti tik skaitmeniniu formatu. Jį internete buvo galima įsigyti už pustrečio JAV dolerio. Per pirmąją parą ši siaubo novelė buvo atsisiųsta net 400 tūkst. kartų.
Tačiau kitiems, mažiau žinomiems autoriams taip nesisekė – skaitytojai vis dar buvo pripratę su jiems naujų rašytojų kūriniais susipažinti popieriniu formatu. Tai pasikeitė atsiradus minėtoms „Sony“ ir „Kindle“ el. skaityklėms bei „iPad“ planšetei , kuriose buvo įdiegta galimybė knygas ne tik skaityti, bet ir nusipirkti. Nuo tada atsirado nauja leidybos rūšis, kai autorių nuo skaitytojo pradėjo skirti tik el. parduotuvė.
Pirmą kartą istorijoje rašytojai ėmė masiškai leisti knygas patys. Viena tokių buvo Amanda Hocking, kuri 2010 m. per „Amazon“ pradėjo pardavinėti savo noveles, anksčiau atmestas tradicinių leidyklų. Mažiau nei po metų ji jų pardavė už daugiau nei 2 mln. JAV dolerių ir tapo pasikeitusios rinkos simboliu. Labai greitai pasaulyje ėmė kurtis ir nepriklausomiems autoriams paslaugas teikiančios skaitmeninės leidybos agentūros.
