Katės visada žavėjo žmones savo paslaptingumu ir įspūdinga išvaizda. Nuo leopardinius raštus primenančių iki švelniai alyvinių atspalvių jų kailio spalvų įvairovė stulbina. Tačiau ypatingą dėmesį traukia vadinamosios dviveidės arba chimera katės, kurių veidas atrodo lyg padalintas į dvi visiškai skirtingas puses.
Iš pirmo žvilgsnio toks gyvūnas primena kompiuterinį montažą, tačiau šis grožis yra visiškai natūralus. Šių kačių išskirtinumas kelia daugybę klausimų, kaip įmanoma, kad vienas veidas turėtų dvi spalvas, o kartais net ir skirtingas akis? Gamta turi savo paaiškinimą, ir jis ne mažiau įdomus nei pats vaizdas. Dviveidės katės yra gyvas įrodymas, kaip sudėtingai ir nuostabiai gali veikti genetika.
Šių gyvūnų išvaizda stebina ne tik kačių mylėtojus, bet ir mokslininkus. Jų kailis atrodo tarsi sujungtos dvi skirtingos asmenybės, tai viena šviesi, kita tamsi, o žvilgsnį sustiprina dažnai pasitaikančios skirtingų spalvų akys. Tai retas reiškinys, dėl kurio kiekviena tokia katė tampa unikali.
Kaip atsiranda chimera katė?
Pasak gyvūnų tyrėjų, toks reiškinys vadinamas chimerizmu. Jis atsiranda tada, kai ankstyvoje nėštumo stadijoje susilieja du embrionai. Kitaip tariant, chimera katė yra dviejų skirtingų individų genetinis derinys. Tokiu būdu gyvūnas paveldi dvi DNR sistemas, o tai lemia neįprastą kailio raštą ar net akių spalvų skirtumus.
Pats terminas „chimera“ kilęs iš senovės graikų mitologijos. Taip buvo vadinamas ugnimi alsuojantis padaras, turėjęs liūto kūną, ožkos galvą ir gyvatės uodegą. Šis simbolinis pavadinimas vėliau prigijo moksle, apibūdinant būtybes ar žmones, turinčius daugiau nei vieną genetinį rinkinį.
Ne kiekviena spalvota katė yra chimera
Nors chimera katės dažniausiai atpažįstamos iš aiškiai padalinto veido, ne visos jos atrodo taip akivaizdžiai. Kai kurios turi tik nežymius atspalvių skirtumus, kurie pastebimi tik iš arčiau. Dėl to ne visos daugiaraštės katės laikomos chimeromis.
Pavyzdžiui, kaliko ir vėžliaspalvės katės taip pat pasižymi spalvų įvairove, tačiau jų atvejais tai lemia visai kiti genetiniai procesai. Šios katės dažniausiai būna patelės, nes kailio spalvą nulemiantys genai yra X chromosomoje. Turėdamos dvi X chromosomas, jos gali paveldėti daugiau spalvinių variacijų nei patinai.
Dviveidės katės yra puikus priminimas, kokia įvairi ir nenuspėjama gali būti gamta. Kiekviena tokia katė yra tarsi gyvas meno kūrinys, tai nepakartojamas, vienintelis ir tikras. Jų unikalumas, tai ne keistenybė, o natūrali genetinės įvairovės išraiška, kuri dar kartą įrodo, kad tikroji gamtos kūryba visada pranoksta žmogaus fantaziją.
