Jei nori džiaugtis sveikais, stambiais burokėliais iš savo daržo, tam reikia šiek tiek pastangų, ypač vasarą. Šios daržovės nėra labai reiklios, tačiau tam tikri priežiūros klaidų gali lemti, kad vietoje vešlių šaknų augs tik lapų krūmai.
Kad derlius būtų gausus, svarbu žinoti keletą esminių taisyklių. Vasara – tai svarbiausias burokėlių augimo metas. Tuo laikotarpiu jie formuoja ne tik lapus, bet ir pagrindinę savo vertę – šakniavaisį.
Burokėliai mėgsta derlingą, humusingą, orui pralaidų ir drėgmę sulaikantį dirvožemį. Idealus dirvos rūgštingumas siekia nuo 6,5 iki 7. Jei dirva per rūgšti, augalai blogiau įsisavina fosforą bei kalį, o tai silpnina šaknų augimą. Jeigu dirva rūgšti, dar rudenį reikėjo ją pakalkinti.
Laistymas vasarą itin svarbus, ypač per karščius. Tačiau nereikėtų jų lieti dažnai ir paviršutiniškai, tai skatina paviršinių šaknų augimą ir padidina grybelinių ligų riziką. Geriau laistyti rečiau, bet gausiai, rytą arba vakare, tiesiai į žemę, neliečiant lapų.
Tuo pačiu svarbu ravėti, purenti tarpueilius, kas padeda šaknims kvėpuoti ir sumažina konkurenciją dėl maisto medžiagų.
Tręšimas ir augimo stebėjimas
Kai burokėliai išaugina keturis ar daugiau lapų, jie ima aktyviai reikalauti azoto, tuo metu naudinga papildomai patręšti salietra ar kitomis azotinėmis trąšomis. Tai reikia daryti tik drėgnoje žemėje ir vakare, kad būtų išvengta nudegimų.
Vėliau, kai formuojasi šakniavaisiai, reikia daugiau fosforo ir kalio – tai lemia daržovės spalvą, skonį ir tvirtumą. Šiuo etapu tinka pomidorų trąšos ar natūralios priemonės, kaip dilgėlių ar kaulenių užpilai.
Kaip pasiekti geriausių rezultatų?
Sėkmingam derliui pradžia prasideda dar rudenį. Derlingumą didina įterptas mėšlas ar kompostas. Sėja prasideda balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, kai dirva įšyla iki 10 laipsnių.
Per tankiai pasėjus, augalai stumdysis dėl vandens ir šviesos, todėl šaknys gali likti mažos ar net deformuotos.
Retinimas ir rotacija
Maždaug po 10 dienų nuo daigų išdygimo, kai burokėliai turi keturis lapelius, juos reikia praretinti. Palik tik stipresnius, kad tarp jų būtų 6–8 centimetrų tarpai. Išrautus mažesnius gali persodinti, kompostuoti arba suvalgyti.
Svarbu nekeisti burokėlių toje pačioje vietoje kasmet. Jei jie augo po kitų šakniavaisių ar špinatų, dirva gali būti išsekinta arba pilna ligų sukėlėjų. Geriau rinktis vietą po salotų, ridikėlių ar kaliaropių.
Laistymo gudrybės ir kova su ligomis
Karštą vasarą užtenka laistyti kas 4–5 dienas, įprastomis sąlygomis – kartą per 10 dienų. Svarbu vandens nepilti ant lapų – geriausia lieti šiltu, stovėjusiu vandeniu.
Jei augalas turi daugiau nei aštuonis lapus, tręšti verta kaliu turtingomis trąšomis – galima naudoti pomidorų trąšas arba biohumusą. Kartą per sezoną purškiant kalcio preparatais, galima sustiprinti atsparumą.
Burokėliai dažniausiai atsparūs, tačiau juos gali paveikti miltligė, dėmėtligė ar rūdys. Tarp kenkėjų – amarai, blusos, šaknų kenkėjai. Pastebėjus ligos ar kenkėjų požymius, verta naudoti natūralų česnakų purškalą.
Gera burokėlių priežiūra – tai nuoseklus darbas, bet atlygis už tai yra pilnos krepšio šakniavaisiai, sveiki ir puikiai tinkami tiek virtuvės eksperimentams, tiek žiemai sandėliuoti.
