Lietuvos kariuomenė plečiasi ir modernėja – įsigyjami šarvuočiai, tankai, artilerijos sistemų kompleksai. Siekiant iki 2030 metų pilnai išvystyti nacionalinę diviziją ir priimti daugiau sąjungininkų vienetų, būtina turėti poligoną, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio vienetas.
„Divizijos kovinė parengtis neįmanoma be poligono, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio vienetas“, – teigia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Logistikos departamento direktorius plk. ltn. Aurius Daškevičius.
Šiuo metu pilnaverčiai mokymai iki brigados lygmens galimi tik Pabradės poligone, kuriame dislokuoti ir treniruojasi JAV kariai. Rūdninkų poligone treniruosis Vokietijos brigados kariai. Kitos karinio rengimo vietos pritaikytos iki kuopos ar bataliono lygmens vienetams ir fiziškai nepajėgios sutalpinti didesnių pajėgų. Tai riboja tiek Lietuvos kariuomenės, tiek sąjungininkų parengtį.
„Atgrasymas susideda iš karinių pajėgumų, politinės valios, pasirengimo, technologijų ir kariuomenės gebėjimų. Be realių pratybų neįmanoma įvertinti nei parengties, nei sąveikos – simuliacijos to neatstoja“, – pabrėžia gynybos ekspertas dr. Giedrius Česnakas.
Neretas teiginys, kad kaimyninėse šalyse poligonų yra mažiau, neatitinka realybės. Latvija ir Estija, nors turi mažesnes kariuomenes, pagal šalies plotą turi didesnes karinio rengimo teritorijas nei Lietuva.
Kodėl pasirinktas Kapčiamiestis?
Rusijos agresija prieš Ukrainą išryškino realias grėsmes visam regionui. Lietuva turi apie 700 km ilgio sieną su Baltarusija ir apie 300 km – su Rusija. Strategiškai jautri Suvalkų koridoriaus zona jungia NATO valstybes kontinentinėje Europoje ir kartu skiria Kaliningrado sritį nuo Baltarusijos.
„Suvalkų koridoriaus zona yra interesų susikirtimo erdvė. Suprasdami geopolitinius jautrumus, turime nuosekliai vystyti savo gynybos pajėgumus“, – sako dr. G. Česnakas.
Lietuvos poligonai šiuo metu išsidėstę valstybės periferijoje – Pabradėje, Rūdninkuose, Tauragėje, tačiau pietų Lietuvoje tokios infrastruktūros nėra. Kapčiamiesčio teritorija siūloma dėl strateginės padėties netoli Lenkijos sienos ir Suvalkų koridoriaus. Kariniu požiūriu ši vieta leidžia sumažinti pietų Lietuvos pažeidžiamumą ir sustiprinti regiono gynybą.
Renkantis vietą, buvo vertinta pagal kelis pagrindinius kriterijus: valstybinės žemės plotą, gyventojų tankumą, saugomų teritorijų bei kultūros paveldo objektų skaičių. Aplinkos ministerija yra patvirtinusi, kad Lietuvoje nėra vientisų teritorijų, kurios pilnai atitiktų visus karinius kriterijus be kompromisų.
„Be strateginės lokacijos Suvalkų koridoriuje, iš septynių vertintų teritorijų pasirinkta vieta šalia Kapčiamiesčio turi daugiausia valstybinės žemės ir mažiausią gyventojų tankumą. Kitose teritorijose nukentėtų ir būtų priversti išsikelti gerokai daugiau žmonių“, – aiškina plk. ltn. A. Daškevičius.
Poveikis gyventojams
Jeigu Seimas priims sprendimą steigti Kapčiamiesčio poligoną, išsikelti tektų 13 sodybų savininkams. Tai būtina dėl jų pačių saugumo, nes šios sodybos patenka į šaudymo zonas.
Likusios 77 sodybos yra karinio mokymo teritorijoje, kurioje šaudyklų nebus – gyventojai galės išsaugoti savo namus ir toliau juose gyventi.
Gyventojų turto vertinimą atliks nepriklausomi turto vertintojai. Kompensacijų dydis bus nustatomas ne pagal Registrų centro bendruosius įkainius, o pagal individualų vertinimą arba atkuriamąją vertę, atsižvelgiant į konkretų turtą.
„Suprantame, kad tai labai jautrus ir skausmingas klausimas šiose teritorijose gyvenantiems žmonėms. Todėl siekiame rasti sutarimą ir užtikrinti teisingą kompensavimą vietos gyventojams“, – pabrėžia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Kontrmobilumas ir miškų apsauga
„Karinė infrastruktūra skirta atgrasymui. Konflikto atveju priešininkas pirmiausia taikosi į strateginius objektus – vadavietes, kritinę infrastruktūrą, karines bazes. Modeliavimai rodo, kad prioritetiniai taikiniai yra sprendimų priėmimo centrai ir kritinė infrastruktūra, o ne mokymo teritorijos. Tuščia, neapginta teritorija provokuoja agresiją – stipri infrastruktūra ir pasirengimas ją atgraso“, – akcentuoja dr. G. Česnakas.
Kapčiamiesčio poligone neplanuojami plyni miškų kirtimai. Miškai kartu su inžinerinėmis kliūtimis sudarys dalį fortifikacinių sprendimų ir prisidės prie teritorijos gynybinio potencialo.
Miškas bus kertamas tik tiek, kiek būtina šaudykloms ir kitai būtinos infrastruktūros daliai įrengti – tai sudarytų apie 10 proc. visos planuojamos poligono teritorijos.
Regioninis kontekstas
Poligonų plėtra vyksta visame NATO rytiniame flange. Latvija plečia Adažių poligoną, Estija turi dideles ir toliau vystomas mokymo teritorijas, Lenkija planuoja naujus poligonus, Vokietija atnaujina anksčiau apleistas karines bazes. Augant grėsmei, visų Aljanso šalių ginkluotosios pajėgos stiprėja, o tam būtina tinkama infrastruktūra treniruotėms.
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė įsipareigoja tęsti dialogą su vietos bendruomenėmis ir siekti, kad jų kasdienis gyvenimas būtų sutrikdytas kuo mažiau, o sprendimai būtų priimami kuo labiau atsižvelgiant į gyventojų interesus.
