Europa turi sustiprinti pastangas gynybos srityje ir imtis didesnio vaidmens NATO, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas „transatlantinius santykius sukrėtė iki pat pamatų“, trečiadienį pareiškė vyriausioji ES diplomatė Kaja Kallas.
„Leiskite man aiškiai pasakyti: mes norime stiprių transatlantinių ryšių. JAV ir toliau bus Europos partnerė ir sąjungininkė. Tačiau Europa turi prisitaikyti prie naujų realijų. Europa nebėra pagrindinis Vašingtono traukos centras“, – kalbėdama Briuselyje vykusioje gynybos konferencijoje sakė K. Kallas.
„Šis pokytis vyksta jau kurį laiką. Jis yra struktūrinis, o ne laikinas. Tai reiškia, kad Europa turi imtis veiksmų – istorijoje nėra buvę nė vienos didžiosios valstybės, kuri būtų patikėjusi savo išlikimą kitoms valstybėms ir išgyvenusi.“
Šį mėnesį D. Trumpas sukrėtė Europos sąjungininkus, pagrasindamas iš NATO ir ES narės Danijos atimti Grenlandiją, bet galiausiai šių ketinimų atsisakė.
Dėl šios krizės – kol kas paskutinės iš tų, kurios sukrėtė JAV ir Europos šalių santykius, kai D. Trumpas prieš metus sugrįžo į valdžią, – pasigirdo vis garsesnių raginimų žemynui nutraukti dešimtmečius trukusią priklausomybę nuo dominuojančios NATO karinės supervalstybės, tikintis, kad ši jį saugos.
K. Kallas pareiškė, kad NATO tebėra Europos saugumo pagrindas.
Jos teigimu, kad ES pastangos turėtų „toliau papildyti“ Aljanso pastangas, tačiau kad Europa jame turi vaidinti didesnį vaidmenį.
„Ypač dabar, kai JAV žvilgsnis krypsta už Europos ribų, NATO turi tapti europietiškesnis, kad neprarastų savo galios“, – sakė ji.
„Dėl to Europa privalo imtis atitinkamų veiksmų.“
Po to, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą, Europos šalys jau padidino gynybos biudžetus, o praėjusiais metais, D. Trumpo spaudžiamos, susitarė smarkiai padidinti ir planinį NATO išlaidų rodiklį.
Be to, praėjusiais metais ES pradėjo įgyvendinti daugybę iniciatyvų, kurios, jos teigimu, galėtų padėti jos narėms į gynybą investuoti dar 800 mlrd. eurų.
Tuo tarpu Vašingtonas pareiškė, kad nori, jog Europos sąjungininkai prisiimtų didesnę atsakomybę už konvencinę žemyno gynybą, kol JAV daugiau dėmesio ima skirti kitoms grėsmėms, pavyzdžiui, Kinijai.
„Rizika, kad bus visiškai grįžta prie prievartinės galios politikos, įtakos sferų ir pasaulio, kuriame teisus yra tas, kuris yra galingas, yra labai reali“, – sakė K. Kallas.
Ji pabrėžė, kad Europa „turi pripažinti, kad šis tektoninis lūžis yra neišvengiamas, ir imtis skubių veiksmų“.
Šie K. Kallas komentarai pasigirdo po to, kai NATO vadovas Markas Rutte ES įstatymų leidėjams pasakė, kad jie gali „svajoti toliau“, manydami, kad Europa gali apsiginti be Jungtinių Valstijų pagalbos.
Pirmadienį kreipdamasis į šalių bloko parlamentarus M. Rutte pabrėžė, kad Europa turės padvigubinti savo išlaidų tikslus, kad galėtų sau leisti investuoti „milijardų milijardus eurų“ tam, kad pakeistų branduolinį JAV skydą.
Vakarų karinio aljanso vadovas taip pat įspėjo, kad jei Europa bandytų sukurti savo pajėgas, kurios NATO pakeistų Jungtines Valstijas, tai būtų naudinga Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui.
„Putinui tai labai patiktų. Taigi, gerai pagalvokite“, – sakė M. Rutte.
Vietoje to jis paragino ES pasinaudoti savo tradiciniais pranašumais, kad užtikrintų finansavimą ir sumažintų reguliavimą, siekiant padėti gynybos pramonei augti.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
