Senas kaminas, atsitiktinis remontas ir netikėtas radinys – taip prasidėjo istorija, kuri iki šiol neduoda ramybės šifravimo specialistams. Antrojo pasaulinio karo laikų slapta žinutė, rasta britiško namo dūmtraukyje, iki šiol taip ir nebuvo iššifruota.
1982 metais Suro grafystėje, Jungtinėje Karalystėje, Bletčinglio kaimo gyventojas Deividas Martinas, remontuodamas namo kaminą, dūmtraukyje aptiko pašto balandžio skeletą. Prie paukščio kojos buvo pritvirtinta raudona kapsulė su Antrojo pasaulinio karo laikų užšifruota žinute.
Tyrėjų teigimu, rastas balandis veikiausiai priklausė Nacionalinei balandžių tarnybai – savanoriškai organizacijai, kuri Didžiojoje Britanijoje veikė karo metais. Ši tarnyba kariuomenei pateikė daugiau kaip 250 tūkstančių pašto balandžių. Jie naudoti perduodant žinutes tais atvejais, kai radijo ryšys buvo pernelyg pavojingas arba visai neįmanomas.
Balandžių svarba buvo pripažinta oficialiai: iš daugiau kaip 60 Dikino medalių – aukščiausio karinio apdovanojimo gyvūnams – net 32 atiteko būtent balandžiams.
Rasta žinutė sudaryta iš raidžių ir skaičių grupių, būdingų to meto kariniams šiframs:
AOAKN HVPKD FNFJU YIDDCRQXSR DJHFP GOVFN MIAPXPABUZ WYYNP CMPNW HJRZHNLXKG MEMKK ONOIB AKEEQUAOTA RBQRH DJOFM TPZEHLKXGH RGGHT JRZCQ FNKTQKLDTS GQIRU AOAKN 27 1525/6
Jungtinės Karalystės vyriausybės ryšių centras (GCHQ) paaiškina, kad karo metu dažnai naudotos kodų knygos ir papildomas šifravimas, įskaitant vienkartinio rakto („one-time pad“) sistemas. Dėl to iššifruoti rastą tekstą praktiškai neįmanoma net ir šiuolaikinėmis priemonėmis, jei nėra originalių kodų knygų ir rakto.
Parodos „Balandžiai kare“ kuratorius iš Bletčlio parko Kolinas Hilas yra nurodęs, kad aliumininis žiedas ant paukščio kojos rodo, jog balandis gimė maždaug 1940 metais. Raudona kapsulė leidžia manyti, kad jis priklausė sąjungininkams, tačiau tiksli skrydžio kryptis ir žinutės turinys lieka nežinomi.
Manoma, kad balandis skrido iš nacių okupuotos Europos, tačiau žuvo nusileidęs ant kamino ir įkritęs į dūmtraukį, kur ir buvo rastas po kelių dešimtmečių.
Per skirtingus metus pasirodė keletas pareiškimų, esą žinutė jau iššifruota. 2012 metais Kanados mėgėjas šifruotojas tvirtino, kad tekstas esą aprašo vokiečių kariuomenės pozicijas Normandijoje. Tačiau britų ekspertai, tarp jų – Bletčlio parko istorijos konsultantai, šiuos teiginius atmetė kaip nepatikimus.
GCHQ specialistai pabrėžia, kad žinutė, tikėtina, buvo užšifruota naudojant vienkartinį raktą. Be jo ir be autentiškų kodų knygų tekstas lieka neįveikiamas iki šiol – praėjus dešimtmečiams po atsitiktinio atradimo Suro grafystės kaime.
Primintina, kad atsitiktiniai remontai jau ne kartą atvedė prie netikėtų istorinių atradimų. 1963 metais Turkijos Kapadokijos regione namo savininkas, bandydamas išsiaiškinti, kur dingsta jo vištos, pramušė įtrūkusią sieną ir netikėtai atvėrė įėjimą į senovinį požeminį Derinkuju miestą, kuris vėliau tapo vienu garsiausių XX amžiaus archeologinių atradimų.
