Kanados genetikai išmokė muses… skaičiuoti

Technologijos.lt

Grupė Kanados ir JAV genetikų paskelbė išvedusi drozofilomis vadinamų vaisinių muselių atmainą, kuri pasižymi gebėjimu skaičiuoti.

Tiesa, skaičiavimo įgūdžius demonstruoti pradėjo tik 40-oji vaisinių muselių karta, o skaičiuoja šie vabzdžiai nuo 1 iki 4. Tyrimo rezultatai skelbiami Pirmajame jungtiniame evoliucinės biologijos kongrese, Kanadoje.

Genetikų atradimas gali padėti geriau suprasti, kaip suvokiame skaičius ir kokią įtaką diskalkulijai (pažintiniams sutrikimams, kurių turintys asmenys negeba atlikti net ir elementariausių aritmetinių veiksmų) turi genetika.

„Kitas mūsų tyrimų žingsnis – išsiaiškinti, kaip 40 generacijų evoliucijoje pakito nervinių sistemų neuro-architektūra”, – teigia Vilfrido Lorjė universiteto (Kanada) genetikas Tristanas Longas (Tristan Long).

Vilfrido Lorjė universiteto ir Kalifornijos universiteto tyrėjų kolektyvas vaisinėms muselėms pakartotinai pateikdavo 20 min. trukmės matematinių pratybų sesiją: musėms buvo demonstruojami du, trys arba keturi šviesos blyksniai. Tais atvejais, kai šviesa blykstelėdavo du arba keturis kartus, dėžutė su matematikos besimokančiomis musėmis sudrebėdavo. Po pauzės viskas būdavo kartojama iš pradžių.

Iš pradžių nė viena iš musių nebūdavo pasiruošusi pakartotiniams dėžutės drebėjimams – jos nemokėdavo atskirti, kada šviesa blykstelėjo du sykius, kada – tris, o kada – keturis. Tačiau 40-ojoje matematikos mokomų musių generacijoje toks gebėjimas susiformavo: keturiasdešimtosios kartos musės pradėjo suprasti, kada šviesa blyksteli du, kada – tris, o kada – keturis sykius, ir išmoko pasiruošti drebėjimams.

Šis atradimas sustiprina teoriją, jog kai kuriems skaičiavimo įgūdžiams gyvūnijos nervų sistema yra pasiruošusi jau seniai, o skaičiavimas – vienas iš labiausiai archaiškų psichikos konstruktų. Prie „skaičiavimo mėgėjų“ galima priskirti ir salamandras, tik ką gimusius viščiukus ir lemūrus-mongus – visų šių rūšių atstovai gebėjimus skaičiuoti yra demonstravę tyrimų laboratorijose.

Vaisinės muselės – populiarus eksperimentinis įrankis genetiniuose tyrimuose. O toks populiarus jis todėl, kad vaisinių muselių gyvenimo trukmė yra trumpa, tad jų evoliuciją, lyginant su kitomis gyvūnų rūšimis, galima stebėti ir fiksuoti kur kas sparčiau.