Istorijų, kaip sugedo apynaujis keturratis ir atstovai nesiteikė jo remontuoti pagal garantiją, yra daug, jų galima pasiskaityti internete, jų gali papasakoti entuziastai. Ar tai, kad ne visi keturračių gedimai yra taisomi pagal garantiją, yra tiesa, ar tiesiog jiems yra taikomos kitokios naudojimo sąlygos? Ką iš tiesų garantuoja keturračio garantija?
Kalbos, kaip garantiją turinčių transporto priemonių savininkai kovoja su servisais, nenorinčiais pašalinti gedimų gamintojo sąskaita, sklando ir tarp automobilių vairuotojų. Tačiau su keturračiais tai nutinka gana dažnai. Kodėl?
Specialistai sako, kad tokios situacijos čia būna dažnesnės dėl paties keturračio naudojimo specifikos. Automobiliai ar komercinis transportas dažniausiai rieda jiems nutiestais keliais, tad ten nėra daug pavojų išeiti iš rikiuotės, o keturračiais važinėjama ant įvairios dangos.
Šios transporto priemonės pasižymi bene geriausiomis pravažumo savybėmis, todėl jų savininkai mėgsta leistis į iššūkius keliančias vietoves, o ten riba tarp mechanizmų gedimo ir sugadinimo yra gerokai plonesnė. Galiausiai transporto priemonės priverstos į dirbtuves grįžti rimto remonto nesulaukusios 2 metų, nors didžioji gamintojų dalis garantuoja, kad šiuo laikotarpiu transporto priemonė veiks be jokių problemų.
Pavyzdžiui, populiariausi Lietuvoje yra „CFMoto“ keturračiai – 2024 metais naujų šios markės transporto priemonių įregistruota 1203 vienetai ir tai sudarė net 69 proc. visos rinkos, gerokai pralenkiant atitinkamai antroje ir trečioje pozicijose išsirikiavusius „Odes“ (176 vnt.) bei „Segway“ (114 vnt.). „CFMoto“ keturračiams suteikiama dvejų metų gamintojo garantija.
Keturratis – ne povandeninis laivas
Tiesa ta, kad tinkamai prižiūrimi keturračiai tarnauja patikimai dar ilgiau, nei numato gamintojas, o problemos atsiranda dėl netinkamo naudojimo. Atstovai neretai nustemba, kai pas juos atvažiuoja vos keliasdešimties kilometrų ridą turintys nauji keturračiai su variklio defektais. Tačiau jie jau beveik garantuotai žino, kad išardę motorą ten ras vandens.
„Su standartiniu keturračiu galima važiuoti vandeniu iki pakojų, o didžioji dalis entuziastų, prisižiūrėjusių bekelės lenktynių, kuriose dalyvauja specialiai paruošti modeliai, galvoja, kad keturratis – tarsi povandeninis laivas. Ne, tai yra technika su vidaus degimo varikliu: gavęs vandens, jis suges. Visi keturračiai turi vienodas garantines sąlygas, kurios neleidžia važiuoti per vandenį, taigi jį reikia naudoti atsakingai“, – paaiškina keturračių lenktynininkas Antanas Kanopkinas.
Vidaus degimo variklis su vandeniu nedraugauja, taigi ir gamintojai garantinėse sąlygose nurodo, kokio gylio brastas galima įveikti su perkamu modeliu. Faktas, jei keturratis nėra specialiai paruoštas bekelės varžyboms, bandymas juo prasibrauti pro veidrodėlius siekiančią pelkę pasibaigs variklio gedimu.
O jei gamintojas naudojimo taisyklėse nėra numatęs, kad vidaus degimo variklis turi dirbti po vandeniu, tai atstovai, išardę sugedusią transporto priemonę ir jos variklyje aptikę vandens, atsisakys ją remontuoti.
Technika genda ir dėl nepatirties
Viena dalis keturračius gadinančių vairuotojų yra per dideli optimistai. O kita dalis, būna, sugadina naujas transporto priemones dėl mažos patirties ar technikos neišmanymo, sako keturračių specialistas.
„Pasitaiko, kad žmonės neteisingai jungia blokuojamą diferencialą, atlikdami sunkius darbus naudoja netinkamą pavarą H, o ne L, tuomet atsiranda daug priežasčių tam daiktui sugesti. Keturračiuose daugiausia problemų būna su diržais. Jos šalinamos nesunkiai, tačiau kainuoja brangiai, o serviso, kad pats sugedo, neapgausi: jei atidarai variatorių ir matai, kad viskas ištaškyta, o guolis sveikas, iškart aišku, kaip viskas įvyko“, – paaiškina A. Kanopkinas.
Atstovai dažniau stoja į kliento, o ne gamintojo pusę
Keturračių, kaip ir kitų transporto priemonių, gamintojai pateikia pirkėjams sąlygas, kaip savo gaminius eksploatuoti ir naudoti. Pavyzdžiui, su jomis gali susipažinti visi minėto „CFMoto“ prekių ženklo keturračių pirkėjai. Pagal tai yra apskaičiuotos mechaninių komponentų galimybės.
Jei jos yra viršijamos, savaime suprantama, jog garantinės sąlygos negalioja. Lygiai tokia pati istorija ir su komponentais – juos reikia naudoti pagal instrukciją. Jei kas bandys dalgiu šienauti krūmus, šis greitai atšips.
Tas pats ir su automobiliais, net ir visiškai naujam modeliui tempiant itin sunkią priekabą galima sudeginti sankabą. Retorinis klausimas: ar gamintojas kaltas, kad neteisingai vairuodamas automobilį pirkėjas sudegino sankabą per kelis tūkstančius kilometrų?
„Galiu pasakyti, kad bet kurio keturračio atstovas yra tarpinė tarp kliento ir gamyklos. Dažniausiai visi atstovai yra kliento pusėje. Jie mato, kad labai dažnai keturratį nusipirkusiam klientui pasakojant naudojimo instrukciją, jam jau dega akys ir jis nieko nebegirdi. Dėl to naudojant daromos lemtingos klaidos, dėl jų išlenda gedimai. Bet jeigu importuotojas problemą gali išspręsti neskausmingai, jis bus pasiruošęs tą geranoriškai padaryti“, – gamintojų ir atstovų verslo subtilybes trumpai paaiškina A. Kanopkinas.
Daugiausia negarantinių gedimų patiria tie keturračiai, kuriuos entuziastai naudoja aktyvioms pramogoms. Tie, kurie dirba darbus sodybose, dažniausiai ir eksploatuojami tinkamai, tad į dirbtuves grįžta rečiau.
