Remiantis naujausiais pranešimais iš Rusijos, Kremlius pradėjo masinę dronų „Gierań-2“ gamybą specialioje ekonominėje zonoje Alabugoje, esančioje Tatarstane. Šie dronai pritaikyti kamikadzės tipo atakoms ir atitinka Irano bepiločių „Shahed-136“ modelį.
Pagal turimus duomenis, gamyba vyksta labai sparčiu tempu, skaičiuojama, kad kasdien surenkama daugiau nei 170 dronų, o mėnesinė gamyba gali siekti apie 6 000 vienetų. Šie bepiločiai plačiai naudojami smogti Ukrainos civilinei infrastruktūrai.
Tai itin pigūs, bet efektyvūs ginklai, kurie išsekina Ukrainos oro gynybos sistemą ir verčia šalį ieškoti pigių būdų jiems neutralizuoti. Ekspertų teigimu, be šios ginkluotės Rusijos invazija į Ukrainą jau būtų susidūrusi su rimtais techniniais iššūkiais. Dronų pritaikymas konkretiems Rusijos poreikiams leidžia juos paleisti net iš judančių transporto priemonių.
Paauglės merginos surinkinėja dronus
Gamykla Alabugoje veikia specialioje ekonominėje zonoje, kuri pradžioje buvo skirta civilinei pramonei, tačiau nuo 2022 metų tapo karinės gamybos centru. Palydoviniai vaizdai rodo, kad gamybos apimtys per pastaruosius dvejus metus smarkiai išaugo, o gamybinės patalpos užpildytos surinktais bepiločiais.
Skelbiama, kad prie dronų surinkimo darbuojasi ir nepilnamečiai, tarp jų šešiolikmetės merginos iš vietos švietimo centro „Alabuga Polytech“. Ši mokymo įstaiga siūlo specialią ketverių metų trukmės programą, orientuotą į bepiločių navigaciją, programavimą bei techninį paruošimą. Mokiniams suteikiamas nemokamas apgyvendinimas ir maitinimas gamybos teritorijoje. Tai leidžia Kremliui greitai rengti jaunus darbuotojus karinėms reikmėms.
Tarptautinis darbo jėgos pritraukimas
Alabugos centras atkreipė ir žvalgybos tarnybų dėmesį. Pranešama apie griežtas saugumo priemones bei aplinką, kuri veikia tarsi militarizuota zona. Be vietinių moksleivių, gamybos pajėgumams užtikrinti į šią zoną buvo kviečiami ir užsienio piliečiai, tarp jų imigrantai iš Nigerijos.
Dar 2022 metais „Alabuga Polytech“ siūlė Nigerijos piliečiams 150 stipendijų vietų. Studijos apėmė pramoninę robotiką, automatiką, elektros įrangą, cheminę analizę, informacines sistemas, programavimą ir radijo įrangos remontą. Priimti studentai gaudavo nemokamą apgyvendinimą, 20 000 rublių (tai yra 218 eurų) mėnesinę stipendiją, kelionės išmokas ir garantuotą darbą po studijų. Reikalavimai kandidatams buvo minimalūs, tai yra pokalbis, pagrindinis analitinių ir komunikacinių įgūdžių lygis bei šimto rusiškų žodžių žinojimas.
Karas, kuriam ruošiami nepilnamečiai
Šie faktai atskleidžia niūrią realybę, kad Rusija ne tik spartina karo pramonės gamybą, bet ir įtraukia į ją nepilnamečius bei pažeidžiamus asmenis. Jaunuoliai vietoj įprasto mokymosi verčiami įsisavinti karo technologijas ir ruošti ginklus, kurie vėliau naudojami atakuoti kitą šalį.
Tai kelia didelį susirūpinimą tarptautinei bendruomenei, nes karinė pramonė tampa ne tik ginkluotės, bet ir ideologinio poveikio įrankiu. Dronų „Gierań-2“ gamybos plėtra yra tik vienas iš pavyzdžių, kaip agresijos mašina naudoja visus įmanomus išteklius savo tikslams pasiekti.
