Ši istorija neturi nieko bendro su atsitiktinumu, kai ekrane pasirodė Lukašenkos nuotrauka, daryta jo kabinete, dėmesys greitai nukrypo ne į jį patį, o į tai, kas stovėjo šalia.
Ant stalo buvo galima aiškiai įžvelgti vidutinio nuotolio balistinių raketų komplekso „Kedr“, dar žinomo pavadinimu „Oresnik“, maketą.
Toks nutekėjimas nedelsiant pasiekė propagandinį kanalą „Pul Pervogo“, kuris viešai paskelbė nuotraukas, tik sustiprindamas įtarimus, kad tai nebuvo atsitiktinė klaida. Komplekso išvaizda, pagrindas, važiuoklė – viskas tapo žinoma per kelias valandas.
Nauja Rusijos raketų sistema iš arti: kas paaiškėjo iš maketo
Pagal nuotrauką matyti, jog „Kedr“ yra įmontuotas ant 12×12 ratų išdėstymą turinčios važiuoklės – tikėtina, MZKT-79291. Tai ta pati bazė, kuri jau buvo naudojama RT-2PM2 „Topol-M“ ir RS-26 „Rubež“ sistemoms.
Tačiau „Kedr“ konstrukcija, remiantis matomais maketo matmenimis, atrodo mažesnė už ankstesnes versijas. Raketa yra trumpesnė, siauresnė, o tai gali būti sąmoningas sprendimas – norint ją lengviau transportuoti ar slėpti. Kita galimybė – maketo mastelio netikslumas.
Šis modelis atskleidžia keletą esminių detalių, kurių iki šiol nežinojo net kai kurie ekspertai. Matmenys ir važiuoklės konstrukcija leidžia spręsti, jog tai yra mobilus, greitai dislokuojamas kompleksas, tinkamas naudoti esant aukštai grėsmei.
Raketos dislokacija Baltarusijoje – žingsnis į naują eskalacijos lygį?
Pirmieji pranešimai apie tai, kad „Kedr“ dislokuotas Baltarusijos teritorijoje, pasirodė dar rugsėjo 25 dieną. Pats Lukašenka tuomet kalbėjo apie tai viešai, tvirtindamas, kad tai – nacionalinio saugumo stiprinimas, o ne konfrontacijos eskalavimas.
Tačiau kalbos apie branduolinį ginkluotės pobūdį iki šiol lieka neatsakytos. Ar „Kedr“ gali būti aprūpintas branduolinėmis kovinėmis galvutėmis, kol kas nėra aišku. Anksčiau buvo teigiama, kad sistema kuriama remiantis RS-26 „Rubež“, o Ukrainos karinė žvalgyba nurodė, jog tikrasis komplekso pavadinimas nėra „Oresnik“, o „Kedr“.
Pasak tos pačios žvalgybos, raketa aprūpinta šešiomis kovinėmis galvutėmis, kurios dar išsiskleidžia į po šešis mažesnius submunicijas. Tai leidžia vienai raketai padengti itin plačią teritoriją ir kelti grėsmę net toli esančioms infrastruktūroms.
Greitis, kuris viršija vaizduotę
Viena įspūdingiausių „Kedr“ techninių savybių – tai jos greitis. Galutinėje trajektorijos atkarpoje raketa gali pasiekti daugiau nei 11 machų greitį. Tai reiškia, kad net moderniausi priešraketinės gynybos skydai sunkiai suspėtų sureaguoti į tokį taikinį.
Tokio greičio ir šaudymo tikslumo kombinacija leidžia manyti, kad „Kedr“ buvo sukurtas būtent tam, kad apeitų NATO gynybos sistemas. Tai itin pavojingas signalas visoms kaimyninėms šalims.
Bandymai Rusijoje – pasiruošimas aktyviam naudojimui
Pirmieji „Kedr“ bandymai buvo atlikti 2023 metų spalį ir 2024 metų birželį Kapustin Jaro poligone Rusijoje. Informacija apie rezultatus – ribota, tačiau kai kurie duomenys rodo, jog sistema gali būti beveik pasirengusi aktyviam naudojimui.
Jeigu „Kedr“ iš tiesų yra dislokuotas Baltarusijoje, tai keičia visą strateginį žemėlapį Rytų Europoje. Tai reiškia, kad raketos gali pasiekti bet kurią vietą Vidurio Europoje per kelias minutes – net nespėjus sureaguoti.
Tylos politika ar tyčinis parodymas?
Sunku pasakyti, ar Lukašenka iš tiesų netyčia parodė maketą, ar tai buvo apgalvotas žingsnis – subtilus grasinimas kaimynams ir NATO. Tačiau viena aišku – šis nutekėjimas nebuvo atsitiktinis.
Tai dar vienas ženklas, kad Baltarusijos vadovybė vis labiau įsitraukia į Rusijos karinę infrastruktūrą. Tai kelia nerimą ne tik Ukrainai, bet ir visam regionui. Politiniai analitikai sutaria dėl vieno – šis žingsnis gali būti žingsniu atgal, saugumo prasme, visai Europai.
