Kinija vis sparčiau įsitraukia į technologijų lenktynes kuriant pažangius kovinius bepiločius orlaivius, kurie, tikimasi, iš esmės pakeis karinių veiksmų eigą. Tikslas yra įsitvirtinti kaip lyderė vadinamojo išmaniojo mūšio lauko srityje, kur autonominiai, nebrangūs ir technologiškai išvystyti dronai atliks pagrindinius vaidmenis.
Liaudies išlaisvinimo armija (PLA) neseniai pristatė mikrodroną, kurio forma primena termosą, o svoris nesiekia vieno kilogramo. Valstybinėje televizijoje CCTV demonstruotas modelis turi dvigubą rotoriaus sistemą, leidžiančią jam nešti didesnį krovinį nei įprasti keturrotoriai dronai.
Šis įrenginys geba gabenti iki trijų granatų ir tiksliai jas išmesti į taikinį, tuo pat metu perduodamas vaizdą realiu laiku. Vienas ryškiausių šio drono bruožų – integruota neuroninio apdorojimo sistema (NPU), suteikianti galimybę vienam operatoriui valdyti kelis dronus vienu metu.
Tai reiškia, kad net vienas karys gali koordinuoti plataus masto atakas ar žvalgybines operacijas. Droną taip pat galima iššauti iš 35 mm granatsvaidžio, o tai padidina jo operatyvinį nuotolį ir leidžia greitai jį pritaikyti mūšio sąlygomis.
Kamikadzės, valdomos šviesolaidžiu
Sekdami Ukrainos mūšių patirtimi, Kinijos ginkluotosios pajėgos pradėjo naudoti FPV (angl. First Person View) tipo dronus, kurie valdomi per šviesolaidinį kabelį. Toks valdymas leidžia išvengti radijo trikdžių, ypač intensyviai urbanizuotose teritorijose. PLA 71-oji kariuomenės grupė jau mokosi naudotis šiais bepiločiais.
Kinų kompanijos, tokios kaip „Skywalker Technology“, siūlo šviesolaidinių kabelių sistemas, užtikrinančias net iki 50 kilometrų siekiantį veikimo nuotolį. Kadangi Kinija gamina daugiau nei 60 proc. pasaulio šviesolaidžio, šios technologijos plėtra laikoma tik laiko klausimu.
CCTV teigimu, laidai išvyniojami skrydžio metu, o jų veikimas prilygsta tiems, kurie naudojami valdomose raketose, patikimai veikia net sudėtingomis sąlygomis.
Dronai iš fronto dirbtuvių
Kinijos kariuomenės žemesniuosiuose padaliniuose taip pat kuriami rankomis surenkami dronai, skirti nešti granatas ar minosvaidžių šaudmenis. Šie modeliai dažnai remiasi anksčiau sukurtais sprendimais, pavyzdžiui, „Blowfish A2“, kuris galėjo gabenti iki aštuonių skeveldrinių sprogstamųjų sviedinių.
Nors PLA dar nenaudoja masinio sunkiųjų dronų taikymo prieš tankus, kaip tai daro Ukraina, ekspertai mano, kad tokia taktika gali būti pradėta bet kada. Kinija turi tiek reikiamos amunicijos, tiek modifikuoti tinkamų žemės ūkio dronų, kurie gali būti skubiai pritaikyti karo reikmėms.
Karinis bendradarbiavimas su universitetais
Kariuomenės ir mokslo institucijų bendradarbiavimas Kinijoje taip pat įgauna pagreitį. Vienas iš pavyzdžių yra „SKP-880FM“ projektas, sukurtas bendradarbiaujant Šanchajaus Jiao Tong universitetui ir „Xuntian Optoelectronics“. Šis dronas, sėkmingai išbandytas 2024 metais, yra atsparus elektromagnetiniams trikdžiams ir skirtas veikti užterštoje informacinėje erdvėje.
Akivaizdu, kad Kinija į dronų kovos lauką žengia ne kaip stebėtoja, o kaip ambicinga žaidėja, pasiryžusi transformuoti karo veiksmus naudodama pažangiausias, lengvai gaminamas ir pigiai eksploatuojamas technologijas.
