Kariškiai pripažįsta: dalis danguje užfiksuotų objektų lieka neidentifikuoti

JAV institucijos paviešino naują dokumentų rinkinį apie neatpažintus anomalinius reiškinius, dar vadinamus UAP. Skelbiama, kad dalyje atvejų valdžia negali galutinai nustatyti, kas buvo užfiksuota danguje ar kosmose.

Į failus įtrauktos nuotraukos, vaizdo įrašai ir ataskaitos, o svarbiausias akcentas – vadinamieji neišspręsti atvejai. Jie išlieka aktualūs, nes UAP klausimas JAV jau kelerius metus siejamas su nacionaliniu saugumu, oro erdvės kontrole ir karinių jutiklių patikimumu.

Kas gali atrodyti kaip UAP

Ne visi įrašai yra paslaptingi, nors iš pirmo žvilgsnio taip gali pasirodyti. Ekspertai dažnai pabrėžia, kad dalį vaizdų paaiškina fotografijos triukšmas, kameros artefaktai, atspindžiai ar netinkamai sukalibruoti sensoriai.

Pavyzdžiui, šviesos ruoželiai ar taškai kosmose neretai siejami su kosminiais spinduliais, kurie gali sukelti trumpus blyksnius ir būti matomi net plika akimi. Tokie reiškiniai už Žemės magnetinio lauko ribų pasitaiko dažniau, todėl astronautų liudijimai apie staigius blyksnius yra žinomas reiškinys.

Žemėje panašų efektą gali sukelti ir visai paprasti dalykai, pavyzdžiui, arti kameros praskridęs vabzdys, kuris dėl fokusavimo atrodo kaip greitai judantis šviesos objektas. Tokios klaidos ypač būdingos naktiniams įrašams, kai automatinės ekspozicijos režimai sustiprina šviesos šaltinius.

Vaizdai, kurių neskubama nurašyti

Vis dėlto dalis atvejų kelia daugiau klausimų, nes fiksuojama ne vienu šaltiniu. JAV karinėse ataskaitose pabrėžiama, kad kai kurie objektai aptikti keliais skirtingais jutikliais, todėl mažėja tikimybė, jog tai vien tik techninė paklaida.

2020 metais JAV karinis jūrų laivynas išslaptino kelis naikintuvais užfiksuotus vaizdo įrašus, kuriuose matomi vadinamieji „Tic Tac“ tipo objektai. Tuomet pripažinta, kad kariuomenė negali tiksliai įvardyti, kas tai buvo, o diskusijos persikėlė į Kongresą ir viešąją erdvę.

Naujesniuose pranešimuose minimi ir kiti epizodai, kai objektai danguje atrodė judantys neįprastai, o jų elgesį esą buvo sunku suderinti su įprastų orlaivių ar dronų charakteristikomis. Vis dėlto viešai pateikiamuose įrašuose dažnai trūksta pilnų duomenų, pavyzdžiui, tikslų atstumą, aukštį, jutiklio režimą ar meteorologines sąlygas patvirtinančių detalių.

Dronai, balionai ir didžioji nežinomybė

Viena realistiškiausių hipotezių daugeliui incidentų yra dronai ar kitos žinomos technologijos, įskaitant aukštuminę žvalgybą. Šią versiją sustiprina tai, kad pastaraisiais metais dronų galimybės sparčiai plėtėsi, o karinėje aplinkoje daugėja pranešimų apie neaiškios kilmės bepiločius prie bazių ir laivų.

2023 metais JAV numušė Kinijos aukštuminį žvalgybinį balioną, o vėliau Šiaurės Amerikoje fiksuota ir daugiau incidentų, kurių detalės viešai atskleistos tik fragmentiškai. Tokie atvejai parodė, kad dalis „paslaptingų“ objektų gali būti ne egzotiški reiškiniai, o tradicinės žvalgybos priemonės ar komerciniai įrenginiai.

Kita vertus, net ir dronų paaiškinimas ne visada uždaro klausimų ratą. Jei objektas iš tiesų yra dronas, kyla esminė problema, kas jį valdo, kaip jis patenka į saugomas zonas ir kodėl jo neaptinka įprastos oro gynybos procedūros.

Naujausia dokumentų porcija, kaip ir ankstesnės ataskaitos, suteikia daugiau medžiagos analizei, bet ne visada pateikia aiškius atsakymus. Dėl to UAP tema ir toliau išlieka tarp mokslo, technologijų bei saugumo sankirtos, kur svarbiausias klausimas dažnai yra ne sensacija, o patikimas identifikavimas.

Ekspertai pabrėžia, kad vieno universalaus paaiškinimo greičiausiai nėra: vieni atvejai gali būti optinės apgaulės ar jutiklių klaidos, kiti – dronai ar balionai, o dalis incidentų kol kas lieka neidentifikuoti dėl nepakankamų duomenų. Būtent šis neapibrėžtumas ir skatina institucijas tęsti stebėseną bei gerinti fiksavimo ir analizės metodus.