Rytinė Lenkijos siena yra ne vienintelė vieta, kur gali būti testuojama šios šalies ir viso NATO budrumo riba. Kaip sako saugumo ekspertai, dar vienas itin jautrus taškas – Baltijos jūra.
Lenkijos komandoro Artūro Bilskio teigimu, čia itin tikėtinos provokacijos ir hibridiniai išpuoliai, ypač turint omenyje padidėjusį judėjimą regione bei strategiškai svarbią infrastruktūrą.
Po to, kai 19 Rusijos dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę, šalies saugumo klausimas atsidūrė ne tik žiniasklaidos, bet ir tarptautinių organizacijų akiratyje. Reagavo sąjungininkai, Čekija pasiūlė karinę paramą, Nyderlandai išreiškė būtinybę papildomai ginkluoti Lenkiją, o Jungtinių Tautų būstinėje surengtas specialus posėdis šiai problemai aptarti.
Nematoma grėsmė virš bangų
Nors akys dažnai krypsta į sausumos sienas su Baltarusija ir Rusija, ekspertai pabrėžia, kad Baltijos jūra šiandien taip pat yra pažeidžiama. Anot komandoro A. Bilskio, ji tapo itin aktyvia NATO ir Rusijos priešpriešos zona. O tai reiškia vieną – rizika didėja, ypač kalbant apie sabotažą ar šnipinėjimą.
Jis primena, kad nuo 2022 metų Lenkijos karinė jūrų pajėga vykdo operaciją „Zatoka“, kurios tikslas – stebėti svarbiausius infrastruktūros objektus ir užkirsti kelią galimiems sabotažo veiksmams.
Po incidento su „Nord Stream“ dujotiekio sprogimu, jūroje nepertraukiamai patruliuoja karo laivai, o didžiausias dėmesys skiriamas energetinei ir telekomunikacinei infrastruktūrai – dujotiekiams, kabeliams, naftos ir dujų terminalams, platformoms.
Rusijos „šešėlinė flotilė“ – kaip ji veikia?
A. Bilskis atkreipia dėmesį į mažiau matomą, bet ne mažiau pavojingą grėsmę – civilinius laivus, kurie iš pažiūros neturi nieko bendro su Rusija, tačiau veikia jos naudai.
Jie nesiplukdo po Rusijos vėliava, todėl turi laisvesnes galimybes veikti pilkojoje zonoje, nuo dronų paleidimo iki jūros dugno skenavimo.
Tokie laivai stebi infrastruktūrą, renka informaciją apie jos išsidėstymą, galimus pažeidžiamumus. Tai leidžia Rusijai planuoti galimus taškinius smūgius, kuriuos vėliau būtų sunku atsekti ar įrodyti.
Bendras NATO atsakas
Žiemą NATO pajėgos surengė bendrą patruliavimą Baltijos jūroje, misiją „Baltic Sentry. Prie jos prisijungė olandų ir belgų laivai su švedų įgula. Žurnalistams, pakviestiems stebėti veiksmus, buvo parodyta, kaip veikia povandeniniai dronai, kaip tikrinami kabeliai ir stebima jūros dugno aplinka.
Kaip pažymėjo belgų komandoras Erikas Kockxas ir švedų karininkas Mathias Hagbergas, Lenkija yra patikimas NATO partneris, gerai suprantantis, kaip svarbu saugoti infrastruktūrą nuo nematomų grėsmių.
Antidroniniai sprendimai
Pasak A. Bilskio, dar vienas svarbus aspektas – antidroninės apsaugos sistemos. Jis įspėja, kad tokie pat dronų išpuoliai, kokie neseniai užfiksuoti rytų Lenkijoje, gali būti pakartoti ir virš Baltijos.
Tačiau šiuo atveju taikiniais taptų kritinės reikšmės objektai, tokie kaip terminalas Ščecine, chemijos pramonės kompleksas „Policach“ ar Naftoportas Gdanske.
Tokie smūgiai turėtų ne tik ekonominių, bet ir ekologinių pasekmių visam regionui. Todėl, kaip sako Bilski, būtina kuo skubiau įrengti integruotus apsaugos sprendimus, nuo dronų jūroje ir ore iki povandeninių grėsmių.
Tarp pratybų ir realių grėsmių
Kol NATO vykdo plataus masto pratybas „Geležinis gynėjas 2025“, jų dalimi tapo ir manevrai Baltijos jūroje – „Nepalaužiamas ryklys 2025“. Tikslas yra tikrinti pasirengimą reaguoti į hibridinius ir konvencinius išpuolius, įgyvendinti regioninius gynybos planus ir išbandyti naujas technologijas.
Tuo pat metu Baltarusijos ir Rusijos kariuomenės surengė savo pratybas „Zapad 2025“. Dalis jų vyksta vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Lenkijos sienos.
Baltijos jūra yra ne tik atostogų kryptis. Ji tampa geopolitiniu lauku, kur kiekvienas incidentas gali tapti pretekstu platesniam konfliktui. Šiuolaikinė grėsmė dažnai neša šypseną – civilinis laivas, mažas dronas, net ir ramus jūros paviršius gali slėpti pavojų.
Todėl vis daugiau ekspertų vieningai sutaria, kad Baltijos jūros saugumas – tai ne tik karinių laivų buvimas, bet ir visų mūsų budrumas, sąmoningumas ir pasirengimas.
