Lenkijoje, netoli Bukovinos Tatrzańskos, Bžegų miestelyje neseniai aptikta neįprasta reljefo forma patraukė geologų dėmesį. Kraštovaizdyje aiškiai matoma beveik idealiai tiesi skarda: jos ilgis siekia apie tris kilometrus, o aukštis vietomis – iki keturių metrų. Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų pasirodyti kaip įprastas reljefo elementas, tačiau specialistai čia įžvelgia galimą didelių tektoninių jėgų veiklos pėdsaką.
Tokios struktūros dažniausiai susiformuoja per stiprius žemės drebėjimus, kai magnitudė viršija 6 balus. Vis dėlto šiuo atveju tyrėjus nustebino vienas neatitikimas: geologiniu mastu gana trumpa lūžio atkarpa paprastai sukelia tik kelių centimetrų poslinkius, o ne metrų aukščio reljefo pokyčius.
Būtent šis skirtumas paskatino mokslininkus vietovę ištirti išsamiau. Iš pradžių buvo svarstoma, ar skarda negalėjo susiformuoti dėl nuošliaužos arba ledyno veiklos, tačiau detalesni tyrimai šias versijas atmetė.
Tyrimų grupei, vadovaujamai habilituoto daktaro Piotro Kłapytos iš Jogailos universiteto, pavyko pritaikyti pažangius analizės metodus. Pirmiausia buvo atliktas lazerinis vietovės skenavimas iš oro, pasitelkiant LiDAR technologiją. Tai leido sukurti itin tikslų skaitmeninį reljefo modelį ir detaliai įvertinti vietovės sandarą.
Ne mažiau svarbūs buvo geofiziniai tyrimai po žemės paviršiumi. Georadaro ir elektrovaržos tomografijos matavimai atskleidė beveik vertikalią lūžio zoną, esančią po skarda. Tai tapo vienu pirmųjų rimtų įrodymų, kad reljefo forma gali būti susijusi su tektoniniu aktyvumu.
Galutinį patvirtinimą suteikė giluminiai kasinėjimai šurfais. Jų sienelėse mokslininkai užfiksavo aiškų geologinių sluoksnių vertikalų poslinkį, siekiantį apie 40 centimetrų. Toks poslinkis laikomas neabejotinu tektoninių procesų ženklu.
Reljefo formos amžiaus modeliavimas parodė, kad ši skarda susiformavo maždaug prieš 10–50 tūkstančių metų – tikėtina, dar prieš paskutinio ledynmečio maksimumą. Tyrėjų vertinimu, reljefo pokyčius galėjo lemti ne vienas atskiras įvykis, o visa žemės drebėjimų serija.
Manoma, kad šie drebėjimai buvo susiję su įstrižiniu dešiniakrypčiu lūžiu, priklausančiu platesnei Bialkos tektoninei zonai. Ši zona yra reikšminga Karpatų kalnų geologinės sandaros dalis ir atspindi ilgalaikius žemės plutos judėjimo procesus.
Atradimas svarbus ne tik moksliniams tyrimams, bet ir praktiniams sprendimams, nes leidžia iš naujo įvertinti regiono seisminį stabilumą. Iki šiol Lenkijos žemės drebėjimų istorija daugiausia buvo vertinama remiantis pastarųjų kelių šimtų metų duomenimis.
Paleoseismologiniai tyrimai suteikia galimybę pažvelgti gerokai toliau į praeitį. Analizuodami geologinius sluoksnius, mokslininkai gali atsekti įvykius, vykusius prieš dešimtis tūkstančių metų, apie kuriuos nėra jokių istorinių įrašų.
Tokie duomenys rodo, kad šiandien ramiais laikomi regionai per ilgesnius geologinius laikotarpius gali patirti stipresnį seisminį aktyvumą. Tai ypač svarbu planuojant didelės reikšmės infrastruktūros projektus.
Statant užtvankas, elektrines ar kitus stambius inžinerinius objektus būtina įvertinti galimus ilgalaikius geologinius procesus, nes tokie statiniai dažnai projektuojami keliems dešimtmečiams ar net šimtmečiams.
Bžegų lūžio aktyvumas įsilieja į platesnį Karpatų regiono geologinį kontekstą. Šie kalnai formuojasi jau milijonus metų dėl nuolatinių tektoninių judesių.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti tarptautiniame mokslo žurnale „Geomorphology“. Tikėtina, kad šis atradimas paskatins mokslininkus dar atidžiau nagrinėti ir kitas iki šiol nepaaiškintas reljefo formas Lenkijos kalnų regione.
