Vakarų Europos šalys šiuo metu išgyvena beprecedentę karščio bangą. Pranešama, jog kai kur termometro stulpelis kyla beveik iki 50 laipsnių karščio.
Toks orų ekstremalumas sukėlė nemažą sumaištį visuomenėje, ypač diskusijų sulaukė oro kondicionierių naudojimas, kurie anksčiau buvo laikomi viena veiksmingiausių priemonių kovoti su alinančiu karščiu.
Kaip rašo „Forbes“, šiandien jų efektyvumas vertinamas jau su išlygomis. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad įrengti oro kondicionieriai ne tik vėsina patalpas, bet tuo pačiu šildo lauko orą. Toks reiškinys, pasak ekspertų, daro reikšmingą poveikį vadinamajam visuotiniam atšilimui.
Šiuo metu tai ypač aktualu Vakarų ir Pietų Europos regionams, kurie patiria karščius, artėjančius prie rekordinių ribų.
Ispanijoje šią savaitę Sevilijoje buvo viršytas net 1965 metais užfiksuotas temperatūros rekordas – ten oras įkaito iki 45,2 laipsnio. Dar vienas pavojingas karščio taškas yra Grenada, kur savaitgalį užfiksuota net 46 laipsnių kaitra. Tuo tarpu Portugalijoje artimiausiomis dienomis laukiama temperatūros, siekiančios 44 laipsnius.
Italija taip pat neišvengė perkaitimo. Didžiuosiuose šalies miestuose, Milane, Romoje, Venecijoje ir Florencijoje, greitosios pagalbos komandos dirba padidintu režimu ir nuolat patruliuoja netoli pagrindinių lankytinų vietų.
Nepaisant šių priemonių, sveikatos apsaugos tarnybos praneša apie dešimtadaliu išaugusį šilumos smūgių skaičių. Italijos skubios pagalbos draugijos viceprezidentas Mario Guarino pažymi, kad ypač pažeidžiami tampa gyventojai regionuose, kur aukšta temperatūra derinasi su dideliu oro drėgnumu.
Prancūzijoje karščio banga dar apsunkinama tuo, jog mokyklos vis dar dirba. Dėl to vaikų sveikatai kyla papildoma rizika, nes per karščius uždarose klasėse būna daug mokinių, o tai gali neigiamai paveikti jų savijautą.
Vis daugiau ekspertų pabrėžia, kad šios klimatinės anomalijos reikalauja sisteminių pokyčių ir naujų sprendimų, kaip prisitaikyti prie besikeičiančio klimato.
