Ilgas sėdėjimas ir ilgas stovėjimas – abu gali neigiamai paveikti sveikatą. Nėra vienareikšmio atsakymo, kas yra „blogiau“, nes poveikis priklauso nuo daugelio individualių veiksnių, įskaitant amžių, fizinį aktyvumą ir bendrą sveikatos būklę. Tačiau straipsnyje palyginsime abiejų veiklų rizikas ir pasekmes.
Ilgas sėdėjimas ir jo pavojai
Kaip jau minėta, tiek ilgas sėdėjimas, tiek ilgas stovėjimas gali neigiamai paveikti sveikatą. Tačiau sėdimas gyvenimo būdas yra siejamas su kur kas didesne rizika susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis. Šiame skyriuje detaliau aptarsime pagrindinius ilgo sėdėjimo pavojus ir jų įtaką sveikatai. Svarbu suprasti tokių rizikų mastą, kad galėtume imtis prevencinių priemonių ir sumažinti neigiamą poveikį mūsų sveikatai.
Ilgas sėdėjimas laikomas didesne sveikatos rizika nei ilgas stovėjimas. Tai siejama su:
- Padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Sėdėjimas sulėtina medžiagų apykaitą, mažina gerojo cholesterolio kiekį ir gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat trigliceridų kiekį, didindamas širdies priepuolio, insulto ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems polinkį į šias ligas.
- 2 tipo diabeto rizika. Ilgas sėdėjimas neigiamai veikia gliukozės apykaitą ir insulino jautrumą, padidindamas 2 tipo diabeto riziką. Sumažėjęs fizinis aktyvumas ir padidėjęs sėdimas gyvenimo būdas mažina organizmo gebėjimą efektyviai apdoroti gliukozę.
- Nutukimu. Sėdint sunaudojama žymiai mažiau kalorijų nei esant aktyviam gyvenimo būdui, o tai, kartu su dažnu nesveiko maisto vartojimu, gali prisidėti prie svorio augimo ir nutukimo. Nutukimas, savo ruožtu, didina daugelio lėtinių ligų riziką.
- Raumenų silpnumu ir skausmais. Ilgas sėdėjimas silpnina nugaros, pilvo, dubens ir kojų raumenis, sukelia nugaros skausmus, kaklo sustingimą, sėdmenų skausmus ir kitus raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus. Tai gali lemti laikysenos problemas ir judėjimo apribojimus.
- Bloga laikysena. Ilgas sėdėjimas, ypač netaisyklinga laikysena, gali sukelti kuprą, pečių skausmus, stuburo iškrypimus ir kitus laikysenos sutrikimus. Tai gali sukelti ilgalaikius skausmus ir diskomfortą.
- Psichine sveikata. Tyrimai rodo, kad ilgas sėdėjimas gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą, didinant depresijos, nerimo ir streso riziką. Fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį psichinei sveikatai, o jo trūkumas gali neigiamai paveikti nuotaiką ir bendrą savijautą.
Ilgas stovėjimas ir rizika
Nors ilgas sėdėjimas dažnai laikomas didesne sveikatos rizika, ilgas stovėjimas taip pat turi neigiamų padarinių sveikatai, ypač jeigu nėra tinkamai subalansuotas su judėjimu ir poilsio periodais. Šioje dalyje apžvelgsime pagrindines ilgo stovėjimo keliamas grėsmes ir kaip jų galima išvengti. Supratimas apie šias rizikas yra svarbus siekiant išsaugoti sveikatą ir gerą savijautą.
- Kojų patinimas ir venų varikozė. Ilgas stovėjimas gali sukelti apatinių galūnių patinimą ir venų varikozę dėl sutrikusios kraujotakos. Gravitacija trukdo kraujo tekėjimui atgal į širdį, todėl kraujas kaupiasi kojose, sukelia patinimą ir didina venų varikozės riziką. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems polinkį į venų varikozę ar kitas kraujotakos problemas.
- Nugaros skausmai. Ilgas stovėjimas, ypač netaisyklinga laikysena, apkrauna stuburą ir gali sukelti nugaros skausmus, juosmens skausmus ir kitus stuburo susirgimus. Nuolatinis stuburo apkrovimas be tinkamo poilsio gali sukelti raumenų įtampą, sąnarių problemas ir diskomfortą.
- Kojų skausmai ir nuovargis. Kojų raumenys, nuolat laikant kūno svorį, patiria didelę apkrovą, todėl gali skaudėti ir jausti nuovargį. Tai gali neigiamai paveikti judėjimą ir bendrą savijautą.
- Padidėjusi traumų rizika: Ilgas stovėjimas didina sąnarių (ypač kelių ir čiurnų), raiščių ir raumenų traumų riziką. Nuolatinė apkrova silpnina sąnarius, padidindama jų pažeidimo tikimybę. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie dirba fizinį darbą, reikalaujantį ilgo stovėjimo.
Ilgas stovėjimas ir sėdėjimas: rekomendacijos
Siekiant išvengti tiek ilgo sėdėjimo, tiek ir ilgo stovėjimo keliamų sveikatos problemų, būtina įgyvendinti aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą. Šioje dalyje pateiksime praktiškas rekomendacijas, padedančias sumažinti neigiamą poveikį ir išlaikyti gerą fizinę ir psichinę savijautą. Šios rekomendacijos skirtos padėti išvengti su sėdimu ir stovimu susijusių problemų ir skatinti sveiką gyvenimo būdą.
- Jei dirbate sėdimą darbą, būtinai kas 30-60 minučių kelkitės, pasivaikščiokite, atlikite paprastus pratimus. Net trumpi judesiai padeda pagerinti kraujotaką ir sumažinti raumenų įtampą. Jei dirbate stovimą darbą, reguliariai raskite galimybę atsisėsti ir pailsėti.
- Reguliarus fizinis aktyvumas (bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę) yra nepaprastai svarbus siekiant išvengti su sėdimu ir stovimu gyvenimo būdu susijusių problemų. Aerobinė veikla gerina širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą, stiprina raumenis ir kaulus, mažina stresą ir gerina nuotaiką.
- Taisyklinga laikysena tiek sėdint, tiek stovint, sumažina stuburo apkrovą ir apsaugo nuo nugaros, kaklo ir pečių skausmų. Naudokite ergonomiškas kėdes, reguliariai tikrinkite savo laikyseną ir, jei reikia, kreipkitės į specialistus pagalbos.
- Ergonomiški įrankiai ir kėdės pritaikyti prie individualių poreikių ir padeda išvengti netaisyklingos laikysenos ir fizinės įtampos. Tinkamai parinkta darbo vieta yra itin svarbi siekiant išvengti sveikatos problemų.
- Jei dirbate stovimą darbą, dėvėkite patogią, tinkamo dydžio avalynę su geru amortizavimu. Tai padeda sumažinti kojų skausmus, nuovargį ir venų varikozės riziką. Atkreipkite dėmesį į batų kulno aukštį ir pado lankstumą.
Apibendrinant, nors ilgas sėdėjimas dažniausiai laikomas kenksmingesniu nei ilgas stovėjimas, abu gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Svarbiausia yra keisti kūno padėtį, užsiimti reguliaria fizine veikla, stengtis išlaukyti taisyklingą laikyseną ir naudoti ergonomiškas priemones, padedančias sumažinti fizinę įtampą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.