Faceit.lt
Alus… Kai kuriems žmonėms tai yra gyvenimo prasmė. Ir štai tuos „kai kuriuos“ jaudina būtent tokie klausimai. Ar galima išgyventi, geriant vien alų? Ir iki kokio laipsnio alus gali tapti vandens pakaitalu?
Prieš porą metų žurnalo Slate redaktorius jau atsakė į pirmąjį klausimą: galima, tačiau tol, kol po poros mėnesių pasireikš vitamino C trūkumas, o baltymų badavimas tiesiog galutinai jus pribaigs. Vis tik jei jūs drąsiai imsitės laikytis alaus dietos, t.y. atsisakysite be viso kito ir vandens, dehidratacijos reikėtų laukti jau po poros dienų, maksimum – savaitės, priklausomai nuo gėrimo stiprumo ir išgerto alaus kiekio. Žinoma, aluje daug vandens, tačiau alaus sugebėjimas skysčius išvaryti iš jūsų organizmo naudos neatneš.
Šio požiūrio pirmosios dalies tikrai negalima pavadinti kaip neturinčios įrodymų. Dar 1920-aisiais mokslininkai kasdien duodavo kelioms beždžionėms po 200 ml šviesaus indiško alaus, o taip pat apribojo vitaminų C gaunamą kiekį. Ir jau po kelių mėnesių vargšės beždžionės pradėdavo sirgti.
Antra vertus, antroji klausimo dalis nėra jau tokia žalinga sveikatai, kaip gali atrodyti. Štai dar 2007 metais pasaulinė žiniasklaida pranešė apie nuostabų Irano mokslininkų eksperimentą, kuris parodė, kad po treniruotės alus yra geriau už įprastą vandenį. Aišku, kaip dažnai būna, žurnalistai viską supainiojo. Vėliau sporto specialistai atidžiai išstudijavo minėtą tyrimą ir atkreipė dėmesį į padarytą išvadą: 660 ml alaus, kuriame yra 4–5% alkoholio, kompensuoja skysčių netekimą nei geriau, nei blogiau, jei gautume tokį patį vandens kiekį.
Kitas tyrimas pasirodė 2011 metais ir buvo skirtas polifenoliams – aromatiniams junginiams, kurių yra aluje ir kurie laikomi ypač naudingi sveikatai (kalbama, kad mažina vėžio riziką). Iš tikrųjų, mokslininkai išsiaiškino, kad alus stiprina imuninę sistemą ir netgi gali padėti išvengti peršalimo, gali prisidėti ir po treniruočių jaučiamo skausmo numalšinimo. Deja, bet vėliau pasirodė, jog tyrimuose buvo naudojamas bealkoholinis alus!
Taigi galiausiai tenka pereiti prie 1996 metų atlikto tyrimo. Tuomet buvo aiškinamasi, kaip organizmas atsistato po skysčių netekimo, kaip susireguliuoja vandens ir druskų balansas po sporto, o tam buvo pasitelkti gėrimai, kuriuose buvo 0, 1, 2 ir 4% alkoholio. Gėrimus vartodavo, praėjus 30 minučių po treniruotės ir taip darė maždaug valandą, kol suvartodavo apie 2,2 litro, t.y. 150% masės netekimo po dehidratacijos. Skirtingose tiriamųjų grupėse šlapimo išsiskyrimo kiekis mažai kuo skyrėsi, nors buvo pastebėta silpna tendencija, kad šlapimo išsiskyrimas didėja augant alkoholio kiekiui.
4% alkoholio turinčio alaus vartojimas sulėtindavo kraujo ir plazmos didėjimą, be to (ir tai svarbiausia), kraujo ir plazmos lygis smarkiai nepadidėjo, lyginant su dehidratacijos periodu. Kitais žodžiais tariant, mažai alkoholio turintys gėrimai nežymiai padidina šlapimo išsiskyrimą, kai po sporto pasireiškia dehidratacijos efektas. Taigi nėra didelio skirtumo, ką jūs geriate po treniruotės – paprastą vandenį ar alų su ne didesniu nei 2% alkoholio kiekiu. Antra vertus, jau 4% alkoholio žymiai sulėtina organizmo atsistatymą.
Aišku, mokslininkai dar bando prisiminti Senovės Egipto laikus, kai buvo gausiai vartojamas alus. Tačiau dabar neliko nei receptų, nei įrodymų, kad tai buvo stiprus alus, ir kad jis buvo vartojamas kiaurą dieną. Juo labiau, kad silpnas alus galėjo būti vandens (o kartu ir maisto) pakaitalas egiptiečių racione. Tačiau dabar, kai situacija su vandens prieinamumu smarkiai kitokia, gaivinti tokias tradicijas, matyt, neverta.
Laikas.lt primena, kad Sveikatos apsaugos ministerija įspėja, kad vartodami alkoholį jūs rizikuojate savo, šeimos bei visuomenės sveikata ir gerove.
.jpg)
