Riaušių prie Seimo byloje liudijusi tinklalaidės „Komentaras TV“ vedėja Giedrė Gorienė teigė, kad 2021 m. rugpjūtį prie parlamento rūmų ji matė provokatorius, kurie esą persekiojo ir ją pačią.
Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant minėtą bylą apeliacine tvarka, trečiadienį teisme liudijusi G. Gorienė pasakojo, kad 2021 m. rugpjūtį atvyko prie Seimo ir transliavo vaizdus iš tuomet vykusio mitingo.
Anot jos, prie Seimo mitingavę žmonės norėjo pabendrauti su parlamentarais, bet toli gražu ne visi tautos išrinktieji norėjo kalbėtis su susirinkusiais į renginį.
„Žmonės neleido Seimo nariams išvažiuoti. Vieni Seimo nariai bėgo, kiti bendravo, kiti sėdėjo savo automobiliuose“, – pasakojo G. Gorienę.
Liudytoja pasakojo, kad minioje prie Seimo pastebėjusi provokatorius. Dalis jų, pasak G. Gorienės, esą persekiojo ir ją pačią.
„Visko buvo. Buvo provokatorių, buvo tokių, kurie elgiasi agresyviai. Buvo keista, kas jie iš minios nebuvo išimami. (…) Kur tu beeitumei, tave sekioja pora valandų, vadina įvairiais epitetais, įžeidinėja, tai man tai yra provokacija“, – sakė G. Gorienė.
Ji teigė, kad dėl tokių veiksmų į teisėsaugą nesikreipė, nes nepasitiki pareigūnų objektyvumu.
Trečiadienį teisme liudijo ir buvusi Seimo nario Valdemaro Valkiūno patarėja Nendrė Černiauskienė. Ji pasakojo, kad 2021 m. rugpjūtį prie parlamento nukentėjo nuo policijos pareigūno, kuris sulaikymo metu ją esą sužalojo.
N. Černiauskienė pasakojo minioje mačiusi agresyvius žmones. Liudytoja teigė, kad neva įvykius prie parlamento fiksavę žurnalistai veikė sutartinai su tam tikrais žmonėmis, kurie buvo agresyviai nusiteikę.
„Tai buvo sutartiniai veiksmai su tam tikrais žmonėmis, imituojant, kad žurnalistai neva yra puolami“, – aiškino N. Černiauskienė.
Liudytoja, klausiama apie policijos pareigūnų veiksmus, teigė, kad policininkai esą nebuvo aiškiai išreiškę reikalavimų susirinkusiems atsitraukti nuo Seimo rūmų.
„Nebuvo jokių skiriamųjų žymėjimų (dėl atstumų laikymosi – ELTA) ar net policijos reikalavimų“, – kalbėjo moteris.
Daugiau negu 60 apeliacinių skundų
Teismas riaušių prie Seimo byloje yra gavęs daugiau negu 60 apeliacinių skundų. Didžioji dalis skundus pateikusių nuteistųjų siekia išteisinimo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė ir Vilniaus apygardos prokuratūra. Prokurorai prašo vieną išteisintąjį dėl dalyvavimo riaušėse pripažinti kaltu. Taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis nutarta atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistiesiems, kurie pripažinti recidyvistais.
Be to, prokuratūra mano, kad iš nuteistųjų turėtų būti priteistos išlaidos už jiems valstybės skirtus advokatus.
ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjį Vilniaus miesto apylinkės teismas riaušių prie Seimo byloje iš 87 kaltinamųjų 84 pripažino kaltais dėl riaušių, du asmenys buvo išteisinti, o vienos kaltinamosios veikla perkvalifikuota iš dalyvavimo riaušėse į pasipriešinimą policijos pareigūnams.
Recidyvistais nutarta pripažinti 17 kaltinamųjų.
Paskelbtu nuosprendžiu 6 asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dviem paskirtos laisvės apribojimo bausmės, trims – realios laisvės atėmimo bausmės, o 75 kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.
Teismas kaltu dėl riaušių šioje byloje pripažino anksčiau už finansinius nusikaltimus teistą Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas. Jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Byloje nuteistas ir aktyvus įvairių protestų dalyvis Andrejus Lobovas. Jam skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Taip pat byloje apkaltinamojo nuosprendžio sulaukė kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas. Jam teismas skyrė 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui.
Anksčiau mokytoja dirbusią Astrą Genovaitę Astrauskaitę teismas pripažino kalta dėl riaušių ir viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą. Moteriai skirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atidedant pusantrų metų.
Kaltinamiesiems taip pat skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nuo 500 iki 2 tūkst. eurų dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jas sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš viso skirta 142 tūkst. eurų įmokų į minėtą fondą.
Civiliniams ieškovams byloje priteista apie 112,4 tūkst. eurų žalos atlyginimo.
Ikiteisminis tyrimas dėl riaušių pradėtas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie parlamento. Tądien nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
