2025 m. pradžioje JAV surengta karinė operacija Venesueloje dar kartą iškėlė klausimą: ar kalbama tik apie diktatoriaus nuvertimą ir kovą su narkotikų prekyba, ar svarbiausias tikslas – milžiniški šalies naftos ir dujų ištekliai?
Straipsnyje apžvelgiama, kiek naftos turi Venesuela, kodėl jos ekonomika vis tiek išlieka žlunganti, kokios yra pagrindinės naftos gavybos problemos ir kaip apskritai susidaro nafta.
JAV operacija Venesueloje įvyko naktį iš penktadienio į šeštadienį (2025 m. sausio 2–3 d.), kai amerikiečių pajėgos, be kita ko, sulaikė prezidentą Nicolásą Maduro. Jis stos prieš teismą, kaltinamas kokaino kontrabanda į Jungtines Valstijas.
Tačiau karinė intervencija buvo susijusi ne tik su siekiu nuversti diktatorių ir perimti politinę valdžią šalyje. Vienu svarbiausių – o gal net svarbiausiu – JAV tikslų tapo Venesuelos naftos išteklių kontrolė.
Šeštadienį, sausio 3 d., Donaldas Trumpas aiškiai pareiškė, kad JAV perims kontrolę „milžiniškų Venesuelos naftos atsargų“, o amerikųų kompanijos investuos milijardus dolerių į sunykusios naftos pramonės atkūrimą. Ir tikrai yra kur investuoti – ši Pietų Amerikos valstybė faktiškai „guli ant naftos“.
Kiek naftos turi Venesuela?
Remiantis JAV Energetikos informacijos administracijos (U.S. Energy Information Administration, EIA) 2023 m. duomenimis, Venesuela disponuoja didžiausiomis patvirtintomis naftos atsargomis pasaulyje. Jos siekia apie 303 mlrd. barelių – tai beveik penktadalis visų pasaulio naftos rezervų.
Šalis lenkia ir tokias naftos milžines kaip Saudo Arabija (267 mlrd. barelių), Iranas (209 mlrd.), Irakas (145 mlrd.), Jungtiniai Arabų Emyratai (113 mlrd.), Kuveitas (102 mlrd.) ar Rusija (80 mlrd. barelių.
Nors Venesuela turi didžiausius naftos telkinius pasaulyje, ji toli gražu nepriklauso turtingiausių valstybių klubui. Tai susiję su dideliais išgavimo sunkumais ir sužlugdyta infrastruktūra, kurią Donaldas Trumpas „dosniai“ pažadėjo atstatyti JAV bendrovių rankomis ir doleriais.
„Mūsų labai didelės, amerikietiškos naftos kompanijos – didžiausios pasaulyje – ateis, išleis milijardus dolerių ir sutvarkys labai sugedusią infrastruktūrą, naftos infrastruktūrą“, – sakė JAV prezidentas per konferenciją Mar-a-Lago rezidencijoje.
Verta paminėti, kad Venesuela turi ir vienas didžiausių gamtinių dujų atsargų pasaulyje. Jos siekia apie 195–200 trilijonų kubinių pėdų (TCF), todėl šalis užima 7–8 vietą pasaulyje ir 1 vietą Pietų Amerikoje.
Venesuelos naftos telkiniai
Venesuela turi didžiausius patvirtintus naftos išteklius pasaulyje, tačiau dabartinis šalies gavybos potencialas yra labai menkas. Šiuo metu čia išgaunama vos apie 1 mln. barelių naftos per dieną – tai tik maždaug 0,8 proc. pasaulinės gavybos.
Didžioji dalis išteklių, ypač Orinoko juostoje, yra itin klampi ir sunki nafta. Ji primena dervą, turi daug priemaišų ir negali būti tiesiogiai perdirbama be papildomo apdorojimo. Prieš eksportą ją reikia maišyti su lengvesnėmis frakcijomis arba iš anksto chemiškai apdoroti. Tai reikalauja didžiulių finansinių ir technologinių investicijų, kurių šaliai trūksta.
Prie to prisideda ilgametė investicijų stoka, korupcija, tarptautinės sankcijos ir gilus ekonominis nuosmukis. Dar devintajame XX a. dešimtmetyje Venesuela išgaudavo apie 3,5 mln. barelių naftos per parą, o dabar – vos 1 mln.
Prognozuojama, kad JAV koncernams (pavyzdžiui, „Chevron“) įsitvirtinus Venesuelos naftos sektoriuje, gavyba gali vėl išaugti – galbūt net papildomais 3 mln. barelių per dieną. Tai potencialiai galėtų reikšmingai sumažinti pasaulines naftos kainas – nuo 60 JAV dolerių už barelį iki 55 ar net 50 dolerių artimiausiais mėnesiais.
Pagrindinis Venesuelos naftos telkinių regionas – tai Orinoko (Orinoco) juosta šalies šiaurėje. Ji driekiasi maždaug 600 km ilgio ir 70 km pločio ruožu. Čia randama ypač sunki nafta, kuriai būdingas labai didelis tankis ir didelė teršalų koncentracija. Tokios naftos išgavimo ir perdirbimo sąnaudos gerokai didesnės nei lengvos naftos arabų šalyse.
Kaip susidaro nafta?
Nafta – tai per milijonus metų susiformavęs iškastinis kuras. Ji atsiranda dėl be deguonies vykstančio organinės medžiagos skaidymosi. Ši medžiaga daugiausia susidaro iš senovinių jūrinių organizmų – zooplanktono ir dumblių – liekanų.
Skaičiuojama, kad apie 70 proc. pasaulinių naftos išteklių susiformavo mezozojaus laikotarpiu (maždaug prieš 252–62 mln. metų). Tuo metu dinozaurų dar nebuvo, todėl paplitęs įsitikinimas, esą „juodasis auksas“ yra perdirbti dinozaurų palaikai, yra klaidingas.
Organinės nuosėdos kaupėsi jūrų ir upių dugne, o per milijonus metų buvo užkasinėjamos vis giliau. Didėjantis slėgis, temperatūra ir deguonies stoka lėmė organinės medžiagos virtimą kerogenu – vašką primenančia medžiaga. Vėliau, vykstant katagenezei, kerogenas pamažu transformuojasi į angliavandenilius, kurie sudaro naftą.
