Kava, kaip gėrimas, nebuvo išrasta tiesiogine to žodžio prasme, tačiau kažkas pirmą kartą turėjo sugalvoti, kad iš skrudintų pupelių galima pagaminti tai, kas šiandien yra neatsiejama milijonų žmonių kasdienybės dalis.
Šiandien kiekvieną rytą pasaulyje išgeriama milijonai puodelių kavos, bet jos kelias iki mūsų stalo buvo ilgas ir kupinas legendų. Vienas populiariausių pasakojimų siekia IX amžių Etiopijoje.
Pasakojama, kad piemenėlis vardu Kaldis pastebėjo, kaip jo ožkos suvalgę raudonų kavamedžio uogų ėmė elgtis neįprastai judriai ir neramiai. Smalsumo vedinas Kaldis pats paragavo šių uogų ir netrukus pajuto panašų energijos antplūdį. Sužavėtas atradimu, jis nusprendė pasidalinti jomis su vietos vienuoliais.
Iš pradžių vienuoliai į šį reiškinį reagavo įtariai. Jie manė, kad uogų poveikis yra velnio darbas, todėl pupeles metė į ugnį. Tačiau netikėtai pasklidęs malonus skrudinamų pupelių kvapas paskatino juos persigalvoti. Vienuoliai pabandė užpilti pupeles karštu vandeniu ir taip gimė pirmasis kavos gėrimas.
Kavos pupelių vartojimo užuomazgos
Nors ši legenda romantizuota, manoma, kad kava buvo vartojama dar prieš Kaldžio laikus. Įvairios tautos kavos pupeles tiesiog kramtydavo kaip energijos šaltinį. Jos būdavo sutrinamos, sumaišomos su sviestu ar gyvuliniu tauku ir valgomos ilgų kelionių metu, nes suteikdavo daug jėgų.
Tai galima laikyti savotišku šiuolaikinių energinių batonėlių pirmtaku. Yra žinoma, kad Sudano gyventojai, dirbę prekybos keliuose, taip pat kramtydavo kavos pupeles, kad ištvertų sunkius darbus ir ilgas keliones.
Tikroji kavos gėrimo istorija pradėjo formuotis kiek vėliau, kai Jemeno sufijai ją naudojo, kad išliktų budrūs religinių apeigų metu.
Kavos plitimas pasaulyje
XIV amžiuje kavos pupelių auginimas ir prekyba jau buvo paplitę arabų kraštuose. Iš ten kava pasiekė Egiptą, Siriją ir Turkiją. Iki XVII amžiaus kavamedžiai buvo auginami tik Arabijoje ir Afrikoje, tačiau situacija ėmė keistis. Pasakojama, kad piligrimas Baba Budanas iš Jemeno slapta parsivežė kavos sėklų į Indiją.
1616 metais Pieteris van der Broekas kavos pupelių atgabeno į Amsterdamą. Netrukus prekybą perėmė olandai, ypač jų kolonijos, tokios kaip Šri Lanka ir Java. Vėliau prie prekybos prisijungė prancūzai Karibų salose, ispanai Centrinėje Amerikoje ir portugalai Brazilijoje.
Kavos gėrimo paprotys galiausiai pasiekė Ameriką kartu su britų kolonistais, kurie atplaukė į Niujorką.
Vienas iš kavos populiarumo šaltinių buvo jos socialinė reikšmė. Kaip anksčiau alaus ar vyno atveju, kava tapo pretekstu susitikti ir kalbėtis. Anglijoje kavos namai buvo vadinami „penny universitetais“, nes už simbolinę sumą žmonės galėjo ne tik išgerti kavos, bet ir pabendrauti bei diskutuoti įvairiomis temomis.
Kavos svarba šiandien
Šiandien kava yra neatsiejama daugelio žmonių kasdienybės dalis. Vidutinis amerikietis per metus išleidžia apie du tūkstančius dolerių kavai. Tai rodo, kokią reikšmę kava turi mūsų kultūroje ir gyvenimo būde.
Nors Kaldis, legendinis piemenėlis, gal ir nėra žinomas taip plačiai kaip šiuolaikiniai kavos prekių ženklai, jis išliko istorijos dalimi. Netgi kai kurios įmonės, pavyzdžiui, JAV įsikūrusi „Kaldi’s Coffee“, savo pavadinimą pasirinko būtent iš šios legendos, pagerbdamos žmogų, kuris, anot pasakojimų, pirmasis atrado kavos galią.
Kavos istorija yra kupina legendų, kelionių ir atradimų. Iš paprastų uogų, suteikiančių energijos keliautojams ir piemenims, ji virto pasauliniu gėrimu, be kurio daugelis neįsivaizduoja savo dienos.
Kava tapo ne tik energijos šaltiniu, bet ir socialiniu ryšiu, jungiančiu žmones prie bendro stalo. Nors tikslus jos atradėjas gal ir nežinomas, legenda apie Kaldį išlieka simboliniu kavos istorijos pradžios pasakojimu.
