Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau nevyriausybinių organizacijų imasi kurti savo produktus – nuo drabužių ir aksesuarų iki suvenyrų ar edukacinių priemonių. Tokia praktika tampa ne tik alternatyvia paramos forma, bet ir būdu išsiskirti informacijos triukšme. Ekspertai pastebi, kad NVO šiandien vis dažniau veikia pagal tuos pačius principus kaip verslo prekių ženklai.
Reklamos strategas Tomas Bartninkas sako, kad nuomonė, jog NVO komunikacija turėtų būti visiškai kitokia, yra mitas. Anot jo, organizacijos – nesvarbu, ar tai verslas, ar nevyriausybinis sektorius – susiduria su ta pačia užduotimi: atrasti savitumą ir jį nuosekliai perteikti auditorijai.
„Prekių ženklų kūrimas panašus į kulinariją – ir mėsos, ir augalinių patiekalų gamintojai gali mokytis vieni iš kitų. Lygiai taip pat ir komunikacijoje įkvėpimas keliauja abiem kryptimis. Sėkmę lemia ne sektorius, o idėjos kokybė“, – teigia T. Bartninkas.
NVO prekių ženklų kūrimo kelias prasideda nuo to paties klausimo, kuris aktualus ir verslui: kodėl šis ženklas turi egzistuoti? Prekės ženklas organizacijai tampa ne vien produktų linija, o būdu priminti apie misiją, įtraukti žmones ir kurti ryšį, kuris tęsiasi ilgiau nei vienas pirkinys.
Nors dažnai manoma, kad NVO „nedaro reklamos“, realybėje jos priverstos konkuruoti dėl auditorijų taip pat, kaip ir verslas. Tai verčia organizacijas galvoti kaip kūrybos agentūroms – tik su gerokai mažesniais biudžetais.
Vienas naujausių pavyzdžių – Rimanto Kaukėno paramos fondo sukurtas prekės ženklas „kinddot“. Jo vizualinė kalba paremta vaikų kūryba: rankomis tapyti taškai tapo simboliu, primenančiu apie mažus, bet svarbius gerumo veiksmus. Pasak fondo marketingo vadovės Gretos Kundrotienės, kuriant identitetą buvo siekiama ne tobulumo, o tikrumo – estetikos, kuri būtų žmogiška ir artima.
„Mums buvo svarbu sukurti ženklą, kuris ne tik patiktų vizualiai, bet ir perduotų mūsų vertybes. Kiekvienas „kinddot“ gaminys sujungia istorijas ir žmonių norą prisidėti“, – sako ji.
Šie pavyzdžiai rodo platesnę tendenciją: NVO ne tik siekia pritraukti daugiau rėmėjų, bet ir kuria tvarią bendruomenę, kurioje simboliai, estetika ir produktai tampa komunikacijos dalimi. Ekspertai prognozuoja, kad tokie prekių ženklai ateityje tik daugės – žmonės vis dažniau ieško prasmingų pasirinkimų, o organizacijos ieško naujų kelių savo misijai pasakoti.
