Kaip rodo Šiaulių banko užsakymu kasmet „Spinter“ atliekamas gyventojų taupymo, investavimo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimas, nuo 2016 iki 2024 m. investuojančių lietuvių skaičius išaugo dvigubai – nuo 13 iki 26 proc.
Tyrimas atskleidžia, kad siekdami įdarbinti savo pinigus ir iš jų uždirbti, gyventojai renkasi įvairias priemones, o sparčiausiai auga įmonių akcijų bei obligacijų ir investicinių fondų populiarumas, o viešojoje erdvėje vis dar aktyviai aptariamos ir kriptovaliutos.
Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Managment“ vadovas Vaidotas Rūkas sako, kad investavimas šiandien yra prieinamas daugeliui, tačiau svarbu vengti naujokų neretai daromų klaidų ir pasirinkti tinkamą investavimo strategiją.
Investavimas gali būti naudingas kiekvienam
Anot V. Rūko, nors žmonių susidomėjimas finansų ir investavimo pasauliu didėja, dar manoma, kad sėkmės jame gali tikėtis tik profesionalai. Visgi, eksperto teigimu, nereikia būti profesionaliu investuotoju, kad ši veikla teiktų malonumą, leistų apsaugoti savo santaupas nuo infliacijos ar padidinti savo kapitalą.
„Investavimą galėčiau prilyginti važinėjimui dviračiu. Yra žmonių, kurie tai daro profesionaliai – dalyvauja varžybose, kelia sau aukštus tikslus, siekia rekordų ir skiria tam didžiąją dalį savo laiko. Tačiau dar daugiau žmonių dviračiais važinėjasi paprasčiausiai laisvalaikiu ir iš to gauna daug malonumo ir naudos. Išmokti važiuoti dviračiu gali būti sunku, skaudėti besimokant nubalnotus kelius. Tačiau įveikus šį etapą važiuoti dviračiu nepamirši visą gyvenimą“, – pažymi V. Rūkas.
Anot eksperto, lygiai tą patį galima pasakyti ir apie investavimą, su kuriuo santykis gali būti taip pat įvairus – nuo mėgėjiško iki pusiau profesionalaus ar profesionalaus domėjimosi. Kiekvienu atveju iš tokios veiklos galima gauti finansinės naudos, o taip pat praplėsti savo ekonomines, finansų ir verslo pasaulio žinias.
Svarbu atlikti namų darbus
V. Rūko teigimu, kaip ir pradedant važinėti dviračiu, žengiant pirmuosius investavimo žingsnius gali labai praversti profesionalų, o taip pat šioje srityje patirties jau turinčių draugų ar artimųjų patarimai.
„Prieš perkant dviratį paprastai yra šiek tiek pasidomima, pasikonsultuojama su ekspertais. Įdarbinant savo pinigus profesionalai taip pat gali padėti perprasti pagrindinius investavimo principus, atkreipti dėmesį į tam tikrus svarbius aspektus. Profesionalai greičiausiai nepadės uždirbti milijono per vieną naktį, bet tikrai galės patarti nuo ko pradėti ir kokių klaidų nedaryti – pavyzdžiui, neinvestuoti visų savo pinigų į vieną įmonę“, – teigia V. Rūkas.
Anot V. Rūko, naudingi gali būti ir investuojančių artimiausios aplinkos žmonių patarimai. Neretai draugų ar artimųjų klausti yra drąsiau nei profesionalų. Visgi, eksperto teigimu, besąlygiškai aplinkos rekomendacijomis kliautis taip pat nereikėtų, o sprendimus dėl investicijų į vieną ar kitą finansinį turtą svarbu priimti papildomai pasidomėjus patiems. Tam gali praversti specializuota investavimo literatūra ar leidiniai, taip pat verslo ir ekonomikos pasaulio naujienų sekimas.
Šaltas protas – geriausias investuotojo draugas
Eksperto teigimu, į investavimą taip pat labai svarbu žengti neturint nerealistiškų lūkesčių. Nereikėtų tikėtis praturtėti per naktį ar per savaitę. Pernelyg gerai skambantys investavimo sprendimai turėtų kelti įtarimą. Anot V. Rūko, taip pat svarbu įsisąmoninti, kad investavimas visuomet yra susijęs su nuostolių rizika. Paprastai rizikos lygis koreliuoja su investicinės grąžos dydžiu. Tad taikant į greitą ir didelę grąžą dažniausiai ir rizikuojama labiau.
„Kita investavimo taisyklė, kurią neretai yra sudėtinga priimti naujokams – rinkos svyravimai ir finansinio turto vertės nuosmukiai yra neatsiejama investavimo dalis. Net ir tai suprantat teoriškai, vis tiek yra sunku išlaikyti šaltą protą ir nepasiduoti emocijoms stebint turimų akcijų ar kitų vertybinių popierių vertės smukimą. Visgi trumpalaikiai vertės kritimai tikrai nėra pasaulio pabaiga. Investuotojai dažnai į tai žvelgia kaip į galimybę vertingų turto vienetų įsigyti pigiau. Žinoma, viskas priklauso nuo konkrečios investavimo strategijos ir portfelio, tačiau rinkose fiksuojamas akcijų ar indeksų nuosmukis tikrai nereiškia atsitraukimo būtinybės“, – pažymi V. Rūkas.
Lygiai taip pat prastus ir emocijomis paremtus sprendimus neretai priima pernelyg apakinti trumpalaikės sėkmės. V. Rūko teigimu, jei tam tikros akcijos sugeneravo didesnę, nei tikėtasi grąžą, dar nereiškia, kad būtina visas lėšas suinvestuoti vien tik į jas.
Tinkamai parinkta strategija – pusė darbo
Pasak V. Rūko, veiksmingiausias priešnuodis panikai, emocijoms ir impulsyvumui – gera investavimo strategija ir protingai diversifikuotas portfelis. Tokį turint net ir reikšmingas smukimas vienoje turto klasėje ar kategorijoje neatrodys toks baisus. Kuo investuojama suma yra didesnė, tuo apgalvota strategija ir portfelio diversifikavimas tampa svarbesni. Eksperto teigimu, investavimo strategija turėtų būti pasirenkama pagal kiekvieno toleranciją rizikai ir keliamus asmeninius investavimo tikslus.
„Jei tikslas yra apsaugoti santaupas nuo infliacijos galima rinktis saugesnį kelią ir didesnį svorį investiciniame portfelyje suteikti obligacijoms, kurių vertė svyruoja gerokai mažiau nei akcijų. Tačiau norint ne tik apsaugoti santaupas, bet ir jas padidinti, gali reikėti prisiimti daugiau rizikos ir didesnę dalį investicijų nukreipti į akcijas. Viešai žinoma paslaptis – rizikingą akcijų prigimtį švelnina bent du aspektai: laikas ir periodinis investavimas. Plačiai per pasaulį išskaidyto akcijų portfelio uždarbio tikimybė perkopia 90 proc. per ilgesnį nei 10 metų laikotarpį. Periodinis investavimas, kuomet reguliariai investuojama santykinai nedidelė pinigų suma, šią tikimybę dar labiau padidina. Tam tinka plačiai išskaidyti aktyviai ar pasyviai valdomi fondai“, – sako V. Rūkas.
Visas viltis sieti su kriptovaliutomis – rizikinga
V. Rūko teigimu, nemažai žmonių šiandien susidomi investicijomis į spekuliatyvų turtą – pavyzdžiui, kriptovaliutas. Tikėjimas uždarbiu iš jų paprastai yra grįstas dideliu bitkoino vertės augimu praeityje. Nemažai žmonių tikisi, kad taip atsitiks ir su kitomis kriptovaliutomis arba tiki tolimesniu bitkoino brangimu. Tačiau V. Rūko teigimu, tai tikrai nėra garantuota, o kriptovaliutos yra laikomos stipriai rizikinga investicija.
„Jei kriptovaliutos sudaro nedidelę investicinio portfelio dalį, tai gali derėti su protingo investavimo principais. Tačiau daug žmonių – ypač jaunų – į kriptovaliutas deda visas su investavimu susijusias viltis. Verta pažymėti, kad techniškai kriptovaliutų įsigijimas netgi nėra investavimas. Kriptovaliutos, bent jau kol kas, negeneruoja palūkanų ir nesuteikia dividendų, kaip, pavyzdžiui, akcijos ar obligacijos. Ar pavyks uždirbti iš kriptovaliutų priklauso tik nuo to, ar ateityje bus norinčių už jas mokėti brangiau. Tad kriptovaliutų pirkimas su tikslu užsidirbti yra spekuliacija. Be to, kriptovaliutų vertės svyravimai gali būti labai nenuspėjami, todėl tai nėra ta priemonė, nuo kurios reikėtų pradėti investuoti ar kuriai būtų verta skirti reikšmingą dalį savo laisvų lėšų“, – teigia V. Rūkas.
Investavimas – ne tik jauniems
V. Rūkas pažymi, kad investuoti galima pradėti praktiškai bet kuriuo gyvenimo etapu. Tik svarbu pasirinkti kiekvienu atveju geriausiai tinkančias priemones, tinkamai įvertinti susijusias rizikas ir investavimo strategijas.
„Statistiškai Lietuvoje pensijos sulaukę žmonės vidutiniškai gyvena dar dvidešimt metų. Tad pradėjus investuoti, pavyzdžiui, penkiasdešimties, vidutiniškai prieš akis laukia maždaug 35 metai, per kuriuos dėl sukaupto finansinio turto galima jaustis saugiau. Vyresniame amžiuje svarbiausia, kad pavienės investicijos nebūtų pernelyg rizikingos. Jaunesni gyventojai paprastai gali sau leisti didesnę riziką, tačiau taip pat neturėtų savo lėšų investuoti beatodairiškai“, – pažymi V. Rūkas.
Tinkamai pasiruošus ir skiriant šiek tiek laiko rinkų apžvalgai ir analizei, V. Rūko įsitikinimu, investavimą galima paversti svarbia asmeninių finansų valdymo dalimi, galinčia padėti užsitikrinti didesnį materialinį saugumą ir gerovę. Net ir tie, kurie patys nenori skirti laiko vertybinių popierių pirkimui ir pardavimui, turėtų apsvarstyti galimybę laisvas lėšas įdarbinti per instrumentus, kuriuose investicijos yra valdomos profesionalų. Tai yra geresnis sprendimas, nei leisti sąskaitoje esančioms santaupoms prarasti vertę.
