Per pastaruosius keletą metų Lietuvoje yra nustatyti keli bandymai įkurti nihilistinio neonacizmo ideologiją propaguojančias grupes, teigiama Lietuvos žvalgybos institucijų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje. Pasak jų, šios ideologijos sekėjais dažnai tampa nepilnamečiai, kurie raginami vykdyti smurtinius veiksmus.
„Ši ideologija, palyginti su kitomis dešiniojo ekstremizmo srovėmis, turi keletą bruožų, kurie didina jos sekėjų keliamą grėsmę. Nihilistinio neonacizmo šalininkai bet kokį smurtą (fizinį, psichologinį ar seksualinį) laiko ne priemone, bet savaiminiu tikslu. Jie taip pat derina dešiniojo ekstremizmo ideologines nuostatas su satanizmu ir okultizmu ir atmeta bet kokias moralines normas, kurių turėjimą laiko silpnumo požymiu“, – rašoma žvalgybos ataskaitoje.
Pasak jos, tokio pobūdžio grupių narius vienija neapykanta Lietuvoje gyvenantiems kitataučiams. Grupių nariai taip pat derina radikalų šovinizmą su kovos menais, naudoja smurtą savo ideologiniams tikslams įgyvendinti.
Priduriama, kad Lietuvoje veikia ir keletas akseleracionizmo sekėjų, kurie siekia paspartinti neva neišvengiamai artėjantį rasių karą. Šios ideologijos sekėjai vykdydami išpuolius dažnai imasi „vienišo vilko“ taktikos.
„Nihilistinio neonacizmo sekėjais dažnai tampa labai jauni (13–14 metų, o atskirais atvejais ir 10–11 metų) pažeidžiami asmenys. Daugelis iš jų turi psichikos sutrikimų, realiame gyvenime jiems nepavyksta užmegzti tarpusavio santykių su bendraamžiais ir beveik visas jų socialinis gyvenimas sukoncentruotas socialiniuose tinkluose“, – pabrėžia žvalgyba.
Anot saugumo institucijų, tarp Lietuvoje gyvenančių jaunų ekstremistų populiariausias yra tarptautinis nihilistinio neonacizmo tinklas „Maniakai: žudymo kultas“ – socialiniuose tinkluose įvardijamas kaip MKY ar MKU pagal pavadinimą rusų kalba. Teigiama, jog judėjimas susiformavo praeito dešimtmečio pabaigoje rusakalbėse Rytų Europos valstybėse ir vėliau išplito į kitus europietiškus regionus bei Šiaurės Ameriką.
„Europoje jau yra buvę atvejų, kai su MKY save identifikuojantys asmenys įvykdė arba turėjo konkrečių planų įvykdyti žmogžudystes. Visos Lietuvoje bandytos įkurti nihilistinio neonacizmo grupės buvo paveiktos MKY ideologinių nuostatų“, – rašoma ataskaitoje.
Pažymima, jog nepilnamečių įsitraukimas į šios ideologijos grupės veiklą dažniausiai prasideda „TikTok“ kanaluose ar žaidžiant populiarius tinklinius žaidimus kaip „Roblox“ ar „World of Tanks“. Vėliau radikalizavęsi asmenys bendravimą tęsia „Telegram“ ar „Discord“ kanaluose.
Asmenų įtraukimas į nusikalstamas veikas vyksta keliais etapais. Naujai prisijungę nariai raginami vykdyti smulkius teisės pažeidimus, pavyzdžiui, paišyti grafičius ar daužyti langus. Vėliau juos bandoma įtikinti smurtauti prieš rasinių, religinių ar etninių mažumų atstovus, benamius, daryti psichologinį poveikį socialiniuose tinkluose psichologiškai pažeidžiamiems asmenims, siekiant priversti juos žaloti save arba nusižudyti.
„Galiausiai prie nihilistinio neonacizmo tinklo prisijungę asmenys skatinami įvykdyti žmogžudystę ir tai užfiksuoti vaizdo įrašymo įranga“, – sako žvalgyba.
R. Bridikis: į veiklą bando įtraukti ir Rusijos specialiosios tarnybos
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Remigijus Bridikis teigia, jog nepilnamečius verbuoja tiek vietiniai neonacizmą išpažįstantys asmenys, tiek Rusijos tarnybos.
„Ir vienos, ir kitos situacijos. Reikia suprasti, kad aptariami judėjimai, aptariama tema nėra lokalizuota Lietuvoje. Tai yra globalaus veikimo viena iš išraiškų ir atspindžių, ką matome Lietuvoje. Tai natūralu, nes internetas, informacinis laukas, yra visiems prieinamas ir daliai mūsų visuomenės segmento patrauklus“, – penktadienį Seime per ataskaitos pristatymą komentavo R. Bridikis.
VSD vadovas taip pat pažymėjo, kad atkreipiant dėmesį į šią problematiką mokyklose bendradarbiaujama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
„Dalijamasi informacija, dalijamasi tam tikrais patarimais švietimo sferos darbuotojams, informuojant mokinius, kad nepasiduotų tokioms provokacijoms, tokiems kvietimams dalyvauti keistuose neaiškiuose veiksmuose, kurie jų gyvenime ir valstybės gyvenime gali turėti liūdnų pasekmių“, – sakė jis.
Susidomėjimą ekstremizmu rodo ir tam tikri požymiai
Ataskaitoje pažymima, kad tėvai, mokytojai ir kiti paauglių artimoje aplinkoje esantys asmenys neretai nepastebi jų įsitraukimo į ekstremistinę veiklą pirminiame radikalizacijos etape.
„Dešiniojo ekstremizmo ideologinės nuostatos socialiniuose tinkluose yra maskuojamos ir pateikiamos kaip juodasis humoras, memai ar grožinės literatūros kūriniai. Neretai tėvai, net ir pastebėję savo vaikų susidomėjimą dešiniojo ekstremizmo ideologijomis, neįžvelgia su tuo susijusių grėsmių ir nesiima veiksmų, galinčių sustabdyti radikalizacijos procesą“, – rašoma ataskaitoje.
Tvirtinama, jog yra požymių, galinčių rodyti jauno amžiaus asmens įsitraukimą į dešiniųjų ekstremistų grupę socialiniuose tinkluose. Tokie požymiai apima socialinę saviizoliaciją, didelį laiko praleidimą bendraujant socialiniuose tinkluose. Taip pat jaunuolis gali vartoti uždarai socialinei grupei būdingus terminus, simbolius, vaizdo medžiagą.
Kartu vienas iš požymių yra ir ekstremistinių ideologinių nuostatų arba sąmokslo teorijų sklaida bendraujant su artimaisiais, įsigyjami daiktai su dešiniojo ekstremizmo simbolika, susidomėjimas savadarbių ginklų ir sprogmenų gamyba ir pan.
Lietuvos žvalgybos tarnybos – VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) kiekvienais metais pateikia visuomenei bendrą viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Šiame dokumente apžvelgiami įvykiai ir procesai, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais bei ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje (iki 2 metų) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai. Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant perspektyvą iki 10 metų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
