Per pastaruosius beveik 20 metų Špicbergeno baltieji lokiai akivaizdžiai pastorėjo ir tapo sveikesni, nors jūros ledo danga aplink Norvegijai priklausantį salyną nuolat mažėja.
Mokslininkai tikėjosi priešingo rezultato: dėl klimato kaitos traukiantis ledo plotui gyvūnų būklė turėjo prastėti. Vis dėlto tyrimai rodo, kad nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios Špicbergeno baltųjų lokių fizinė būklė gerėjo.
Baltieji lokiai jūros ledą naudoja kaip platformą ruoniams medžioti – tai pagrindinis ir ypač riebus jų maisto šaltinis. Riebalų atsargos lokiams suteikia energijos, padeda išlaikyti šilumą, o patelėms leidžia gaminti itin maistingą pieną jaunikliams.
Tyrimo metu 1992–2019 m. Špicbergene buvo pasverti ir išmatuoti 770 suaugusių lokių. Rezultatai parodė, kad laikui bėgant gyvūnai tapo sunkesni ir geresnės kūno būklės.
Manoma, kad lokiai prisitaikė prie mažėjančio ledo ploto ir vis dažniau minta sausumoje aptinkamu grobiu: šiauriniais elniais bei moršais.
Tai ypač stebina atsižvelgiant į sparčią klimato kaitą Špicbergene. Per tą patį laikotarpį, kai buvo vykdomas tyrimas, vidutinė temperatūra kilo, o dienų be ledo skaičius regione padidėjo beveik šimtu – maždaug po keturias dienas kasmet.
„Kuo lokys storesnis, tuo geresnė jo būklė“, – aiškino tyrimui vadovavęs Norvegijos poliarinio instituto mokslininkas Jonas Aarsas.
„Tikėjausi pamatyti fizinės būklės blogėjimą, kai ledo netektis tokia didelė“, – pripažino jis.
Moršų vaidmuo
Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio Norvegijoje moršai yra oficialiai saugomi – anksčiau jie buvo beveik išnaikinti. Apsauga leido jų populiacijai atsigauti ir, panašu, suteikė baltiesiems lokiams naują, riebalų gausų maisto šaltinį.
„Dabar aplink yra gerokai daugiau moršų, kuriuos galima medžioti. Taip pat tikėtina, kad lokiai tapo efektyvesni medžiodami ruonius“, – svarstė Aarsas.
Jis paaiškino, kad tirpstant ledui ruoniams lieka vis mažiau ledo plotų, todėl jie būriuojasi mažesnėse teritorijose. Dėl to lokiams medžioti gali būti lengviau.
Trumpalaikė sėkmė ir ilgalaikės grėsmės
Nors dabartinė padėtis iš pirmo žvilgsnio lokiams atrodo palanki, mokslininkai perspėja, kad tai gali būti trumpalaikis reiškinys.
Organizacijos „Polar Bears International“ vyriausiasis mokslinis darbuotojas, daktaras Johnas Whitemanas pabrėžė, kad dabartiniai rezultatai yra „teigiami tik trumpuoju laikotarpiu“.
Prognozuojama, kad toliau mažėjant jūros ledui lokiams teks keliauti vis didesnius atstumus, kad pasiektų grobį. Tam reikės daugiau energijos ir bus eikvojamos vertingos riebalų atsargos.
Be to, daugėjant dienų be ledo mažėja jauniklių, taip pat jaunų ir senų patelių išgyvenamumas.
Pasak Whitemano, ilgalaikė baltųjų lokių perspektyva aiški: norėdami išlikti jie privalo turėti ledą. Jei ledas išnyks, išnyks ir šie plėšrūnai.
„Ledo praradimas galų gale lemia lokių populiacijos mažėjimą, tačiau šis tyrimas rodo, kad trumpalaikė situacija gali būti labai specifiška kiekvienam regionui“, – sakė jis.
