Avokadas jau seniai vadinamas „supermaistu“ – socialiniuose tinkluose jis dažnai matomas ant skrebučių, salotose, kokteiliuose ir net desertuose. Vis dėlto dalis žmonių vis dar abejoja, ar šį riebų vaisių tikrai galima valgyti kasdien, ypač jei rūpinamasi širdies sveikata ir kūno svoriu.
Nauji amerikiečių mokslininkų tyrimai rodo, kad reguliarus avokadų vartojimas gali turėti kur kas daugiau naudos, nei manyta anksčiau – ypač žmonėms, turintiems antsvorio ar linkusiems į padidėjusį kraujospūdį. Svarbiausia – suprasti, kiek ir kodėl verta jų valgyti bei kokį poveikį jie iš tiesų daro organizmui.
Avokadas išsiskiria tuo, kad jame gausu sveikųjų riebalų, skaidulų, vitaminų ir mineralų. Tai produktas, galintis padėti palaikyti normalų cholesterolio lygį, nervų sistemos veiklą ir kraujospūdį. Naujas JAV atliktas tyrimas dar kartą patvirtino, kad net vienas avokadas per dieną gali pastebimai prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos ir kartu nelemia svorio augimo, jei vartojamas subalansuotai.
Apie tai, kas nutiks jūsų organizmui, jei kasdien valgysite po vieną avokadą, pasakojama naujausiame mokslo žurnale „Journal of American Heart Association“ publikuotame tyrime.
Kodėl avokadas pranašesnis už bananus?
Paaiškėjo, kad pakanka vieno vaisiaus per dieną, kad sveikatos rodikliai pastebimai pagerėtų, ypač žmonėms, turintiems antsvorio.
Dažnai manoma, kad pagrindinis kalio šaltinis yra bananai, tačiau šiuo atžvilgiu avokadas juos aiškiai lenkia. 100 g avokado minkštimo yra apie 485 mg kalio – maždaug 100 mg daugiau nei banane.
Kalis yra labai svarbus nervų sistemai, širdies darbui ir arterinio kraujospūdžio kontrolei. Todėl avokadas ypač rekomenduojamas žmonėms, kenčiantiems nuo hipertenzijos ar linkusiems į padidėjusį kraujospūdį.
Be to, avokadas yra tikras rekordininkas pagal folio rūgšties kiekį. Šis vitaminas svarbus ne tik nėščiosioms – jis reikalingas visiems, norintiems palaikyti normalią smegenų veiklą, geresnę atmintį ir bendras pažintines funkcijas.
Tyrimas: 1000 žmonių ir „avokadų dieta“
Pensilvanijos valstijos universiteto mokslininkų komanda atliko didelės apimties tyrimą, kuriame dalyvavo 1000 žmonių nuo 21 iki 70 metų. Visi dalyviai turėjo antsvorio, tačiau nesirgo sunkiomis lėtinėmis ligomis.
Dalyviai buvo suskirstyti į grupes, kurioms sudarytos skirtingos mažo ir vidutinio riebumo dietos. Vienai iš šių grupių buvo duota papildoma užduotis – kasdien suvalgyti po vieną Hasso (Hass) veislės avokadą.
Po vos keturių savaičių „avokadų grupės“ tyrimo rodikliai pastebimai pasikeitė:
- Sumažėjo „blogasis“ cholesterolis – MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolio lygis nukrito vidutiniškai 13,5 mg/dl, palyginus su kitais dalyviais.
- Pagerėjo bendrieji kraujo riebalų rodikliai – normalizavosi bendrojo cholesterolio ir trigliceridų kiekis.
Kitas įdomus atradimas susijęs su kaloringumu. Nors viename avokade gali būti beveik 400 kcal, dalyviai, kurie pusę metų kasdien valgė po vieną avokadą, nepriaugo nė vieno papildomo kilogramo.
Tiesa, jie taip pat nenusimetė svorio, tačiau tai leidžia daryti išvadą, kad teisingi, augalinės kilmės riebalai, vartojami saikingai ir subalansuotos mitybos kontekste, patys savaime nekenkia figūrai ir neskatina tukimo.
