Šiandien fizinis aktyvumas yra viena dažniausiai minimų sąlygų, kai kalbama apie sveiką gyvenimo būdą. Kiekviename žingsnyje girdime, kad reikia sportuoti, judėti, mankštintis, lyg tai būtų vienintelis kelias į geresnę savijautą.
Tačiau klausimas išlieka, ar iš tiesų būtina kasdien sportuoti? O gal užtenka tiesiog daugiau judėti, įtraukiant fizinį aktyvumą į kasdienybę natūraliu būdu? Daugelis žmonių jaučiasi spaudžiami – socialiniai tinklai pilni nuotraukų iš sporto salių, bėgimo maratonų, jogos studijų.
Bet realybė kitokia. Ne visi turi nei galimybių, nei motyvacijos kasdien rasti valandą ar dvi intensyviai treniruotei. Tada kyla kaltės jausmas, tarsi jei nesportuoji kasdien, jau elgiesi netinkamai. Bet ar tikrai taip?
Gera žinia ta, kad moksliniai tyrimai ir sveikatos specialistų rekomendacijos vis dažniau skiria sportą nuo judėjimo – abu yra svarbūs, tačiau jų paskirtis, poveikis ir reikalingas dažnumas skiriasi. Tad jei nesi sporto salės gerbėjas, nereiškia, kad tavo sveikata pasmerkta.
Svarbiausia suprasti, kaip ir kiek judėti, kad kūnas gautų tai, ko jam reikia.
Ką reiškia sportuoti kasdien?
Sportuoti kasdien nereiškia kiekvieną rytą bėgti 10 kilometrų ar kilnoti štangą. Tai gali būti įvairios veiklos, nuo jėgos treniruotės iki jogos ar pasivaikščiojimo sparčiu tempu. Visgi sportas apibrėžiamas kaip kryptinga fizinė veikla, kurios metu aktyvinamos pagrindinės raumenų grupės ir pakankamai padidinamas širdies ritmas bei kvėpavimo dažnis.
Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiems rekomenduoja bent 150 minučių vidutinio intensyvumo arba 75 minutes didelio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę. Tai gali būti padalinta į 20–30 minučių kasdienio aktyvumo. Tačiau čia kalbama apie bendrą fizinį aktyvumą, o ne būtinai treniruotes sporto salėje.
Svarbu žinoti ir tai, kad kasdienis intensyvus sportas be poilsio gali pakenkti, raumenys turi atsigauti, o pervargimas, lėtinė įtampa ar miego sutrikimai gali tapti nuolat sportuojančio žmogaus kasdienybe. Todėl svarbiausia yra ne sporto kiekis, o jo kokybė, subalansuotas intensyvumo ir poilsio derinys.
Ar tiesiog judėti – pakanka?
Judėjimas yra plati sąvoka – tai bet koks fizinis veiksmas, kurį atliekame be sąmoningo siekio treniruotis. Tai gali būti vaikščiojimas į darbą, lipimas laiptais vietoj lifto, tvarkymasis namuose, darbas sode. Nors tai nepakeičia struktūruotos treniruotės, bet turi labai stiprų poveikį sveikatai.
Tyrimai rodo, kad net nedidelis, bet reguliarus judėjimas per dieną sumažina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, nutukimu, o taip pat prisideda prie psichologinės gerovės, mažina nerimą, gerina nuotaiką, skatina energijos gamybą. Kitaip sakant, judėjimas, tai natūralus kūno degiklis.
Žmonės, kurie turi sėdimą gyvenimo būdą, bet kasdien skiria laiko bent 30 minučių vaikščiojimui, rizikuoja mažiau nei tie, kurie kartą per savaitę sportuoja intensyviai, o likusį laiką sėdi.
Tai parodo, kad judėjimas kiekvieną dieną, net ir be sportinės aprangos, yra itin svarbus.
Kaip rasti savo balansą?
Svarbiausia suprasti savo gyvenimo ritmą ir rasti tokį aktyvumo modelį, kuris tiktų būtent tau. Jei jauti, kad kasdieninė sporto rutina tave sekina ar sukelia spaudimą, tuomet verta permąstyti prioritetus. Galbūt užteks trijų treniruočių per savaitę ir daugiau žingsnių kasdien?
Labai naudinga įsivesti judėjimo taškus, nedidelius iššūkius sau: nueiti į parduotuvę pėsčiomis, 10 minučių pasivaikščioti po darbo, lipti laiptais į trečią aukštą. Šie paprasti veiksmai kuria tvirtą pagrindą sveikam kūnui, net jei sporto klubo kortelė lieka stalčiuje.
Taip pat svarbu nepamiršti poilsio, jis yra lygiai toks pat svarbus kaip ir judėjimas. Kūnas turi laiko atsigauti, o psichika – atsipalaiduoti. Todėl judėjimo ir sporto balansas turėtų būti paremtas savijauta, ne spaudimu.
Svarbiausia yra ne kiek, o kaip
Sportuoti kasdien nėra būtina, jei kasdien judate pakankamai, įvairiai ir su malonumu. Jeigu mėgsti aktyvias treniruotes – puiku. Jei geriau jautiesi tiesiog ilgai vaikščiodamas po parką ar mindamas dviratį – tai irgi svarbus indėlis į sveikatą.
Svarbu išlikti aktyviam kasdien. Tačiau tai neturi reikšti nuolatinio nuovargio ar spaudimo, judėti reikia ne tik dėl kūno, bet ir dėl vidinės ramybės. Galiausiai, geriausias sporto planas yra tas, kuris tinka tau ir kurio laikaisi ne savaitę, o visą gyvenimą.
