Neseniai savo 20-ąjį gimtadienį atšventęs lenktynininkas Kasparas Navickas jau dabar galėtų pasigirti dideliais pasiekimais ralio-kroso trasose. Šį sezoną lietuvis FIA Europos automobilių ralio-kroso čempionate iškovojo bronzos medalį. Kasparas sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria siekiama paskatinti domėtis automobilių sportu, ir papasakojo savo istoriją. Kaip pats teigia, automobilių sportas padeda ugdyti geriausias žmogiškas savybes ir augti kaip asmenybei.
Kas tave atvedė į automobilių sportą?
Žmogus, paskatinęs mane domėtis automobilių sportu, buvo tėtis Vaidas Navickas, kuris pats daugelį metų lenktyniavo ralio-kroso trasose. Aš nuo pat vaikystės vykdavau kartu su juo į varžybas, stebėdavau jas. Norėjau aš to, ar ne, bet visa ta informacija nuolatos krovėsi man į smegenis ir palaipsniui pats susirgau automobilių sporto liga.
Kodėl iš daugelio sporto šakų pasirinkai būtent ralio-krosą?
Esu išbandęs ne vieną automobilių sporto šaką. Savo karjerą pradėjau nuo slalomo varžybų, taip pat esu važiavęs ir kartingais, tačiau ralio-krosas man visada buvo arčiausiai širdies. Ne tik labiausiai patiko, bet manau, kad ir geriausiai sekėsi. Rinktis būtent šią sporto rūšį paskatino ir tai, kad ji viena perspektyviausių pasaulyje.
Ką manai apie savo sporto šakos padėtį Lietuvoje?
Manau, kad padėtis yra gana nebloga. Turime išties aukšto lygio trasas Vilkyčiuose. Dar labiau domėtis šia sporto šaka paskatintų tai, jeigu Lietuvos čempionatas būtų populiarinamas, taip pat galima sukurti klasę, kuri būtų prieinama kiekvienam žmogui, kur visi galėtų važiuoti panašiais ar vienodais automobiliais. Toks pavyzdys puikiai atsipirko užsienio valstybėms, pavyzdžiui, Anglijoje visi važiuoja vienodais Suzuki Swift automobiliais, Prancūzijoje – Renault Twingo. Tokios klasės yra prieinamos daugeliui žmonių ir varžybos būna labai konkurencingos, nes vairuotojai važiuoja identiškais automobiliais, o rezultatas priklauso tik nuo vairavimo technikos.
Kokias savybes tau išugdė autosportas?
Automobilių sportas labai padeda man augti kaip asmenybei. Ugdo atsakomybę, atkaklumą, ryžtingumą, tikslumą, komandinio darbo įgūdžius ir kitas gerąsias savybes. Tai – visapusiškas užsiėmimas: jame dirbi tiek vienas, tiek komandoje, todėl patirties įgyji labai plačiai taikomos ir naudingos.
Kaip kovoji su įtampa, patiriama varžybų metu?
Stresas ir įtampa – natūralu, kaip ir bet kuriame sporte. Aš visada stengiuosi nusiraminti, per daug negalvoti apie tai, kas gali nepasisekti. Galvoju tik apie tai, ką galiu padaryti geriausiai ir kaip tai įgyvendinti varžybose. Neįsileidžiu blogų minčių ir stengiuosi nusiteikti pozityviai.
Kiek paprastai užtrunka pasiruošimas varžyboms?
Varžyboms ruošiuosi nuolatos, visus metus. Į tai įeina ir automobilio paruošimas bei vairuotojo pasiruošimas, susijęs ir su fiziniais, ir su mentaliais klausimais.
Ar po varžybų nesunku vėl įprastai elgtis keliuose ir laikytis visų nurodytų taisyklių?
Sunkumų tikrai nekyla, galbūt yra net lengviau. Persėdęs iš lenktyninio automobilio į paprastą visai kitaip stebiu situaciją keliuose, visai kitaip valdau automobilį ir pagundų nusižengti tikrai nekyla.Tai tarsi visai atskiras pasaulis, kuriame galioja kelių eismo taisyklės, parašytos tikrai ne šiaip sau, o tam, kad garantuotų saugumą. Jų nesilaikyti būtų labai neprotinga.
Tavo nuomone, kiek procentų sėkmingo rezultato sudaro: talentas, sunkus darbas ir aplinkybės?
Tikrai negalėčiau kažkuriai daliai skirti didesnės ar mažesnės reikšmės. Visos jos sudaro bendrą rezultatą. Kartais dominuoja viena, o kartais kita.
Kokius lūkesčius esi sau išsikėlęs automobilių sporte?
Mano pagrindiniai tikslai yra nestovėti vienoje vietoje ir nuolatos tobulėti, siekti vis aukštesnių rezultatų.
Kas tave labiausiai motyvuoja siekti aukštumų?
Yra labai daug pavyzdžių, kurie motyvuoja ir rodo, kad sunkiu darbu galima pasiekti labai daug.
Ar turi autoritetų, į kuriuos stengiesi būti panašus?
Pagrindinis mano favoritas yra prancūzas Sebastien Loeb.
Kaip vertini šį savo sezoną?
Šis sezonas buvo labai permainingas. Pradžia buvo labai sunki. Pirmame etape patyriau avariją, tačiau pavyko susitvarkyti ir nuo pusės sezono be jokių pašalinių trukdymų parodyti savo tempą. Tada ir pradėjome dominuoti ir stipriai kilti bendroje įskaitoje. Visas sezonas davė labai daug patirties, daug išmokome, sustiprėjome kaip komanda, ir asmeniškai aš pats, kaip vairuotojas. Pats rezultatas – labai džiuginantis, nes jį pasiekti buvo tikrai sunku.
