Rusijoje kilę Centrinio banko greitųjų mokėjimų sistemos (FPS) trikdžiai dar kartą priminė, kaip smarkiai šiuolaikinė finansinė infrastruktūra priklauso nuo stabilaus interneto ryšio.
Pranešama, jog liepos 8 dieną užfiksuotas rekordinis sutrikimų skaičius, sistemos veikla buvo paralyžiuota dėl plataus masto interneto blokavimų, vykdomų valdžios institucijų iniciatyva. Tokios blokavimo priemonės daro poveikį ne tik informacijos srautams, bet ir tiesiogiai paveikia milijonų žmonių kasdienes finansines operacijas.
Viskas prasidėjo maždaug 16 val. vietos laiku, kai per valandą buvo užregistruota beveik 4,5 tūkst. pranešimų apie neveikiančią FPS sistemą. Pagrindinės problemos kilo dėl momentinių pervedimų, kuriuos vartotojai įprastai atlieka tik naudodamiesi telefono numeriu,
Ši paslauga Rusijoje tapusi kasdienybės dalimi. Daugiausia skundų užfiksuota iš Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojų, tačiau padėtis nebuvo geresnė ir kituose regionuose.
Netrukus pasipylė pranešimai apie veiklos sutrikimus ir kitose platformose. Sistemos gedimai paveikė tokias svarbias paslaugas kaip „Sberbank“, „T-Bank“, „OZON Bank“ bei „Yandex Pay“, kas dar labiau apsunkino žmonių galimybes vykdyti įprastas finansines operacijas, nuo sąskaitų apmokėjimo iki kasdienių pirkinių internetu.
Oficialus patvirtinimas ir sisteminė problema
Nacionalinė mokėjimo kortelių sistema (NSPK), kuri atsakinga už FPS veiklą, patvirtino, kad sutrikimas įvyko pas vieną iš paslaugos tiekėjų.
Organizacija pranešė apie padidėjusį operacijų apdorojimo laiką, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė, tik pažadėjo informuoti vartotojus, kai situacija stabilizuosis.
Verta pastebėti, kad tai ne pirmas kartas, kai FPS susiduria su trikdžiais. Pavasarį sistema buvo sutrikusi mažiausiai tris kartus – kovo 26-ąją, balandžio 5-ąją ir 10-ąją dienomis. Tąkart vartotojai skundėsi ne tik dėl mokėjimo sistemų, bet ir dėl bankų mobiliųjų programėlių neveikimo.
Šios pasikartojančios problemos kelia klausimų apie sistemos atsparumą ir pasirengimą veikti krizinėmis sąlygomis.
Interneto blokavimai stiprėja – sugrįžta į Šaltojo karo laikus?
Liepos mėnuo Rusijoje pasižymi rekordiniais interneto prieigos ribojimais. Liepos 8 d. skaičiai parodė, kad net 77 šalies regionuose buvo taikomi tinklo blokavimai.
Tai didžiausias skaičius nuo tokių blokavimų pradžios, rodo iniciatyvos „Na svyazi“ stebėsenos duomenys. Vos prieš keletą dienų, liepos 3-iąją, buvo pasiektas ankstesnis „rekordas“ – 74 regionai.
Analitikai pažymi, kad tokios priemonės dažnai vykdomos be išankstinio perspėjimo ir neturi aiškaus paaiškinimo. Priežastys gali būti tiek politinės, tiek technologinės, nuo prevencinių saugumo veiksmų prieš numanomus protestus iki infrastruktūrinių testų, susijusių su bandymais atskirti šalies interneto tinklą nuo pasaulinio tinklo.
Oficialūs komentarai neduoda aiškumo
Federalinė priežiūros institucija „Roskomnadzor“ nurodė, kad sutrikimai FPS veikloje išties užfiksuoti. Vis dėlto jie neidentifikavo jokių DDoS atakų prieš NSPK infrastruktūrą, o tai leidžia spėti, kad problema labiau susijusi su pačios šalies vidine interneto blokavimo politika ir techniniais trikdžiais nei su išorinėmis kibernetinėmis grėsmėmis.
Vis dažnėjantys interneto trikdžiai Rusijoje ne tik trikdo finansinių paslaugų teikimą, bet ir kelia vis daugiau nepasitenkinimo tarp gyventojų bei verslo atstovų.
Sisteminis greitųjų mokėjimų sutrikimas akivaizdžiai rodo, kad net ir didžiausios infrastruktūros tampa pažeidžiamos dėl politinių ar techninių sprendimų.
Nors oficialios institucijos stengiasi raminti gyventojus, neaiškumai dėl interneto prieigos ir paslaugų veikimo vis dažniau pasireiškia realiais nepatogumais kasdieniame gyvenime.
Jei tokie sutrikimai taps įprastu reiškiniu, jie gali paskatinti žmones ieškoti alternatyvų, tiek technologinių, tiek finansinių, net ir rizikuojant išeiti už oficialiai leidžiamų sprendimų ribų.
