Pastaruoju metu Rusijos gyventojai susiduria su vis labiau juntamais finansiniais sunkumais. Oficialūs „Rosstat“ duomenys rodo, kad kainos nuo karo pradžios išaugo net apie 40 proc. Toks augimas privertė žmones riboti išlaidas net būtiniausioms prekėms, todėl vis daugiau gyventojų ieško pigesnių alternatyvų.
Apie situaciją plačiai rašo tokie leidiniai kaip „The Moscow Times“ ir „Kommersant“. Pastarasis, remdamasis „Platforma OFD“ duomenimis, nurodo, kad nuo 2025 metų pradžios drabužių pardavimai Rusijoje sumažėjo beveik dešimtadaliu. Tai rodo, kad net vidutinės klasės vartojimo prekės tampa sunkiai prieinamos daugeliui pirkėjų.
Tuo pačiu metu prognozuojama, kad prekybos centrai bus priversti mažinti pardavimo plotus. Didžiausi drabužių ir mados prekių tinklai planuoja optimizuoti iki 40 proc. savo patalpų, nes paklausos kritimas tapo itin pastebimas.
Pigūs tinklai tampa lyderiais
Vis daugiau rusų renkasi pigesnius prekybos tinklus. „Infoline“ statistika atskleidžia, kad tokie tinklai kaip „Svetofor“, „Čižik“ ir „Dobrocen“ per metus padidino pajamas net 27 proc. Tai didžiausias augimas tarp visų maisto pardavėjų.
„Infoline-Analitika“ vadovas Michailas Burmistrovas aiškina, jog pigesnių parduotuvių populiarumą lemia ne tik augančios kainos, bet ir aukšta bazinė palūkanų norma. Dėl jos vartotojai dar labiau linkę taupyti. Tai skatina žmones pirkti akcijų metu ir ieškoti pigesnių prekių pakaitalų.
„Romir“ tyrimai rodo, kad 68 proc. pirkėjų naudoja akcijas ir nuolaidas, 58 proc. atsisako anksčiau pirktų prekių, o beveik pusė visų gyventojų reguliariai lankosi pigiuose tinkluose. Net apsipirkimo dažnis mažėja, 46 proc. žmonių stengiasi į parduotuves eiti rečiau.
Taupo net pasiturintys
Įdomu tai, kad taupyti pradėjo ir aukštesnes pajamas gaunantys rusai. Tie, kurių pajamos vienam šeimos nariui viršija 150 tūkst. rublių, vis dažniau atsisako spontaniškų pirkinių. Jei prieš pusmetį tokių buvo tik apie penktadalį, dabar jau kas antras.
Ypač didelis smūgis teko buitinės technikos ir elektronikos rinkai. Ji pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius tris dešimtmečius. Grupės „DNS“ vienas iš vadovų Dmitrijus Aleksejevas pripažįsta, kad kritimas toks stiprus, jog net augančios kainos nebegali kompensuoti nuostolių.
Pasak jo, ankstesniais laikotarpiais pardavimai gal ir mažėdavo vienetais ar doleriais, tačiau rubliais visada būdavo augimas. Dabar gi pirmą kartą per ilgą laiką bendros pajamos mažėja net nacionaline valiuta.
Reali perkamoji galia mažėja
Nors „Rosstat“ oficialiai skelbia apie atlyginimų augimą, reali perkamoji galia to neatspindi. „Delovaja Rossija“ atstovas Romanas Harlanovas pabrėžia, kad gyventojai stengiasi riboti kiekvieną išlaidą.
„Vedeneeva Consulting Group“ įkūrėja Ana Vedenejeva sako, jog rusai vis dažniau atsisako prekių kaupimo, net ir tokių, kurios anksčiau buvo laikomos būtinos žiemai. Pasak jos, tai ne laikina krizė, o ilgalaikiai vartojimo įpročių pokyčiai.
Ji pabrėžia, kad dauguma tikisi dar didesnio kainų augimo, todėl elgiasi taip, lyg sunkumai jau būtų neišvengiami. Tokios nuotaikos tampa savotiška pačios krizės priežastimi, tai kuo labiau žmonės bijo, tuo labiau taupo ir tokiu būdu dar labiau stabdo ekonomiką.
