Beveik 500 pranešimų iš gyventojų per paskutinius keturis mėnesius – Lietuvos paštu apsimetantys sukčiai toliau nemiega ir ieško naujų spragų bei būdų parengti kuo labiau įtikinamas apgaulingas nuorodas.
Lietuvos paštas kviečia gyventojus išlikti budriais ir dalinasi keliais naujausiais pavyzdžiais kaip sukčiai apgaulės būdu mėgina išvilioti pinigus ar gyventojų duomenis.
Anot Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovo Andriaus Varnelio, bendrovė nedelsdama reaguoja į visus pranešimus, kuriuose apgaulingai naudojamas jos vardas ar prekės ženklas.
„Per paskutinius metus jau užblokavome daugiau nei 500 apgaulingų nuorodų. Visos jos vedė į sukčių sukurtus neva Lietuvos pašto puslapius, siekiant išgauti mokėjimo kortelių duomenis ir užvaldyti pinigus. Nepaisant to, kad blokuojant nuorodas kiekvieną dieną yra apsaugomi tūkstančiai prie jų vis dar bandančių prisijungti gyventojų, tačiau sukčiai nepailsdami kuria vis naujas nuorodas“, – sako A.Varnelis.
Reaguodamas į gyventojų pranešimus ir neteisėtą vardo bei prekės ženklo naudojimą Lietuvos paštas teisėsaugai jau perdavė 13 pareiškimų su analitine medžiaga dėl daugiau nei 2000 sukčių bandymų apgauti. Paskutinis pranešimas perduotas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai su prašymu įvertinti, ar imamasi visų įmanomų veiksmų saugant gyventojus ir tokiems nusikaltimams užkardyti.
Trumpųjų žinučių į savo telefonus, kuriose dažniausiai pranešama apie neva sustabdytą siuntos pristatymą dėl netikslaus adreso arba prašoma sumokėti už sąskaitą-faktūrą, gyventojai sulaukia kone kasdien. Žinutėje prašoma atnaujinti adresą arba sumokėti už sąskaitą faktūrą per 24 val. arba trumpesnį terminą, paspaudus sukčių suformuotą nuorodą.
A.Varnelis pastebi, kad tokio ar panašaus turinio žinutės yra siunčiamos per „Google“ teikiamą, „Android“ įrenginiuose naudojamą RCS kanalą, arba „Apple“ įrenginiuose naudojamą iMessage kanalą. Tai, kad sukčiai naudoja tarptautinių bendrovių siūlomus žinučių siuntimo protokolus, o ne įprastas SMS žinutes, gerokai apsunkina kovą su jais. Dėl to ši problema privalės būti sprendžiama bendraujant su minėtų įmonių atstovais, juolab, kad tokie sukčiavimai, pasitelkiant RCS ir iMessage žinutes, vykdomi ir kitose pasaulio šalyse.
Dėl itin didelio tokių žinučių masto pasitaiko atvejų, kuomet jas gauna iš tiesų siuntų laukiantys gyventojai. Tai ne tik padidina tikimybę apgauti, bet kai kuriems klientams sukelia klaidingų nuogąstavimų apie duomenų saugumą. Vis dėlto, Lietuvos pašto atstovas pabrėžia, kad tokie reti atvejai yra sutapimai, o visų klientų duomenys bendrovėje yra saugūs.
„Lietuvos paštas jaučia pareigą kuo labiau apsaugoti gyventojus nuo tokio pobūdžio sukčiavimų. Dėl to esame inicijavę jau ne vieną diskusiją šiuo klausimu su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, Ryšių reguliavimo tarnyba, mobiliojo ir internetinio ryšio paslaugų teikėjais. Siekiame rasti kuo operatyvesnius sprendimus, kurie leistų užkardyti apgaulingų žinučių ir internetinių nuorodų naudojimą“, – sako A. Varnelis.
Jis atkreipia dėmesį, kad tikruose bendrovės siunčiamuose pranešimuose gyventojų niekada nėra prašoma suvesti mokėjimo kortelių ar asmens duomenų ir nebūna nuorodų į tiesioginius mokėjimus.
Apmokėti už Lietuvos pašto teikiamas paslaugas galima tik prisijungus prie savitarnos portalo lpexpress.lt ir naudojant elektroninę bankininkystę. Siuntų statusą ir kelionę klientai patogiai gali sekti oficialiame bendrovės tinklalapyje adresais post.lt arba lietuvospaštas.lt.
Be to, Lietuvos paštas niekada nesiunčia SMS pranešimų, kuriuose nurodomas skaitinis telefono numeris, nesvarbu, užsienietiškas ar lietuviškas.
Siekdamas užkirsti kelią sukčių siautėjimui, Lietuvos paštas ir toliau kviečia gyventojus, gavusius įtartinus pranešimus su bendrovės vardu, apie juos pranešti adresu [email protected].
Visada būtinai atkreipkite dėmesį, iš kokio el. pašto siųstas pranešimas! Būkite atidūs ir gavę įtartiną pranešimą nespauskite nuorodų ir nepateikinėkite mokėjimo kortelės duomenų, neatlikite jokių mokėjimų. Jeigu paspaudėte nuorodą ir suvedėte mokėjimo kortelės duomenis, patariame nedelsiant susisiekti su banku, o nukentėjus – kreiptis į policiją.
Informaciją apie sukčių veiksmus Lietuvos paštas visuomet perduoda atsakingoms institucijoms.
