Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė apie vieną didžiausių savo sėkmių kovoje su Rusijos karine aviacija. Po plataus masto operacijos, pavadintos Paukščių tinklu, kurioje pasitelkiant dronus kamikadzes buvo sunaikinta arba smarkiai apgadinta dešimtys Rusijos strateginių bombonešių, pastebimas akivaizdus puolimų sumažėjimas.
Skaičiuojama, kad raketinių antskrydžių prieš Ukrainos miestus intensyvumas krito net perpus. Rusijos karinė aviacija pastaruoju metu patiria itin skaudžius nuostolius. Didžiausias smūgis buvo suduotas būtent minėtos operacijos metu, kai sunaikinta ar sugadinta maždaug trečdalis strateginių bombonešių parko.
Šie nuostoliai Kremliui siekia mažiausiai tris milijardus dolerių. Ekspertai paaiškina, kad tokios atakos privertė Rusiją perkelti bombonešius toliau į šalies gilumą. Tai reiškia, kad jie rečiau dalyvauja antskrydžiuose prieš Ukrainos miestus, nes prieš iššaunant raketas turi įveikti gerokai ilgesnius maršrutus.
Toks sprendimas suteikia Ukrainos oro gynybai daugiau laiko pasiruošti ir sumažina galimų aukų bei nuostolių mastą. Svarbu priminti, kad strateginiai bombonešiai yra vienas iš Rusijos branduolinės triados ramsčių.
Kremliaus vadovybė negali sau leisti, kad didelė jų dalis būtų prarasta, nes tokiu atveju smarkiai susilpnėtų galimybės panaudoti branduolinį arsenalą prieš Jungtines Valstijas ar NATO. Todėl šios mašinos tampa itin saugomos, jų naudojimas kovose ribojamas, o tai tiesiogiai mažina smūgių intensyvumą prieš Ukrainą.
Rusija dažniausiai naudoja savo strateginius bombonešius tam, kad paleistų sparnuotąsias raketas „Ch-101“. Tai modernus ginklas, sukurtas dar 2012 metais, turintis apie 5500 kilometrų nuotolį ir galintis smogti itin tiksliai. Šios raketos naudojamos prieš strategiškai svarbius objektus, tai karines bazes, vadavietes ar kritinę infrastruktūrą.
Jos gali nešti apie 400 kilogramų sveriančią kovinę galvutę, o jų slaptumo technologijos leidžia išvengti dalies oro gynybos sistemų. Egzistuoja ir kita jų versija, „Ch-102“, galinti gabenti branduolinę galvutę, todėl šis ginklas laikomas itin svarbiu Rusijos arsenale.
Techninės raketų ypatybės
„Ch-101“ pasižymi sudėtingu navigacijos mechanizmu, jungiančiu kelias sistemas. Tarp jų yra inercinė navigacija, GPS bei Glonass palydovinis ryšys ir „TERCOM“ technologija, leidžianti skristi itin žemai, apeinant reljefo kliūtis ir radarus.
Šios raketos gali būti užprogramuotos taip, kad aplenktų žinomas oro gynybos zonas, o jų skrydžio trajektorija koreguojama atsižvelgiant į besikeičiančias sąlygas.
Tokie sprendimai suteikia raketoms lankstumo ir padaro jas pavojingomis įvairiuose konfliktuose. Jos buvo aktyviai naudojamos Sirijoje, o pastaraisiais metais ir kare prieš Ukrainą.
Rusijos sunkumai su technika
Vis dėlto, šiuo metu Rusija patiria rimtų problemų dėl atsarginių dalių tiekimo savo karo aviacijai. Dėl tarptautinių sankcijų vis sunkiau gauti komponentų bombonešiams ir kitai technikai. Dėl šios priežasties svarbiausios mašinos naudojamos tik kraštutiniais atvejais.
Šis faktas tik dar labiau parodo, kokį smūgį Kremliui sudavė Ukrainos atakos, nes netekus šių bombonešių jų atstatyti greitai tiesiog nėra galimybių. Operacija Paukščių tinklas tapo vienu įsimintiniausių Ukrainos pasipriešinimo epizodų. Ji ne tik sunaikino milžinišką dalį Rusijos bombonešių, bet ir privertė Kremliaus vadovybę iš esmės keisti savo veikimo taktiką.
Atakų prieš Ukrainos miestus sumažėjimas perpus rodo, kad net ir ribotos priemonės, tokios kaip dronai kamikadzės, gali turėti strateginės reikšmės. Šis įvykis dar kartą įrodo, jog karo baigtį lemia ne tik skaičiai ar ištekliai, bet ir gebėjimas panaudoti modernias technologijas bei drąsias taktikas.
