Kartais atrodo, kad gyvename paraleliniuose pasauliuose. Viename, kur žmonės su neišsikraunančiais telefonais, atidėliotu sportu ir pamirštomis vizitų pas gydytojus priminimo žinutėmis. Kitame – jų augintiniai. Jie valgo tiksliai nustatytu laiku, turi asmeninę stebėjimo kamerą ir net gauna interaktyvių skanėstų, kai šeimininkas nusprendžia, kad geras elgesys nusipelno atlygio.
Įprasta manyti, kad žmogus yra tas, kuris valdo technologijas. Bet vis dažniau atrodo, kad jos veikia kitą pusę. Ir ne bet ką, o murkiančius, tinginiaujančius, ant palangės miegančius keturkojus.
Kol tu valgai kažką, ką randi šaldytuve, tavo katinas gauna porciją, kuri buvo suplanuota, atpažinta ir išduota pagal veido bruožus. Tai nereiškia, kad pasaulis išsikraustė iš proto. Bet kai atsisėdi ir žiūri į tai, ką dabar gali turėti vienas vidutinis katinas, kyla labai paprastas klausimas: ar jis gyvena geriau nei tu?
Pašaras tik jam: veido atpažinimas svarbiau nei tavo PIN
Katinai ne tik nori, bet ir reikalauja tvarkos. Jie puikiai žino, kada turi būti maistas, kiek jo turi būti ir koks dubuo yra tas teisingas. Vėlavimas dažnai baigiasi tiesioginiu protestu: nuo ignoravimo iki dūzgimo ant pagalvės trečią nakties valandą. Čia į sceną žengia automatinė šėrykla. Ne bet kokia, o su veido atpažinimu.
Įsivaizduokit: šėrykla mato, kad prie jos priėjo būtent tavo katinas, o ne koks kitas murklys, ir tik tada atidaro prieigą prie šviežio maisto. Ji reaguoja, analizuoja ir atskiria. Tuo metu tu pats vėl valgai tą pačią šaldytą picos likutį iš vakaro, nes jau trečią dieną neprisiruoši nueiti į parduotuvę.
Kamera su mikrofonu, garsiakalbiu ir tavo balsu iš niekur
Nuo šiol katinas lieka namie, bet niekada nebūna vienas. Katino kamera leidžia ne tik matyti, ką jis veikia, bet ir pasikalbėti su juo. Tiesiogine prasme: ji turi garsiakalbį, mikrofoną, o kai kurios net lazerinį taikinį, kurį gali valdyti per programėlę.
Dar daugiau, vienu mygtuko paspaudimu galima išmesti skanuką. Kaip mažas švelnus kyšis iš darbo pertraukos. Klausimas tik vienas: ar katinas iš tikrųjų supranta, kas kalba iš sienos? Gal ir ne, bet jis pripranta ir tada ima tikėtis, kad kiekvieną dieną net iš kito miesto gaus savo skanėstą tiesiai iš debesies.
Tuo metu tu vis dar bandai prisiminti, kur palikai ausines. Ir galbūt galėtum pats pasinaudoti tokia sistema, kuri tave pagirtų per pietus, išmestų skanuką už atliktą užduotį ar paleistų lazerį, kai blaškaisi. Bet ne, šitas komfortas priklauso tik katinui.
Vanduo kaip SPA centre, o tu dar vis iš plastikinio butelio
Katės išrankios net vandeniui. Jos negeria bet ko ir tikrai negeria to, kas atrodo pastovėję. Todėl išmanusis fontanas, kuris cirkuliuoja, filtruoja, šviečia, net signalizuoja apie vandens lygį ar švarą yra tikras katiiniškas SPA.
Jam kiekvienas gurkšnis tampa patirtimi. O tu? Tu dar vis pildai tą seną sportinę gertuvę, kurios plastikas pradeda kvepėti kažkuo nesuprantamu. Tu dar svarstai, ar verta pirkti filtrą. O katinas jau turi savo filtravimo sistemą. Tavo keturkojo hidratacija geresnė nei tavo odos priežiūra ir dar be jokio streso.
Statistika apie sveikatą, o tu vis dar ignoruoji gydytojo žinutę
Išmanus antkaklis, kuris skaičiuoja judėjimą, miegą, valgymą, siunčia duomenis į programėlę ir net analizuoja elgesį. Skamba kaip brangus aksesuaras bėgikui? Ne, nes tai tavo katino įranga. Katinas turi gyvybės sekimo sistemą, kuri fiksuoja bet kokį nukrypimą nuo normos.
Jei jis per mažai juda, per ilgai miega ar kažkas ne taip – programėlė praneša. Tu tuo metu jau trečią mėnesį vengi paskambinti šeimos gydytojui dėl tyrimų. Katino sveikata yra stebima, analizuojama ir vertinama. Jo kūnas – technologijų laukas. O tu? Tu tiesiog vėl atidėjai susitikimą.
Ir vis dėlto, ar tai tik žaisliukai?
Iš pirmo žvilgsnio išties juokinga. Kažkas išleidžia šimtus eurų tam, kad jų katinas turėtų asmeninę kamerą ir fontaną. Bet po to žiūri, kaip jis miega ramiai, valgo laiku, juda daugiau ir atrodo laimingas. Ir tai verčia pagalvoti: gal technologijos nėra blogis. Gal tai tiesiog dar vienas būdas parodyti rūpestį. Net jei tas rūpestis šviečia mėlyna LED lempute.
Gal tai, kad katinas gyvena komforte, reiškia, kad mes patys vis dar mokam būti jautrūs. Net jei šitas jautrumas veikia per „Bluetooth“ ir siunčia duomenis į debesį. Nes jei gyvūno gerovė šiek tiek verčia susimąstyti apie savąją, gal tai ne problema, o pradžia?
